Skruzdėlytės Greitutės naujienos

  • Titulinis
  • Skruzdėlytės Greitutės naujienos

Bitutė kalbiną Jolantą Oną Vitkutę

Trumpai prisistatykite. Kas esate, ką veikiate?
Mano vardas – Jolanta, pavardė – Vitkutė. Esu žurnalistė, o laisvalaikiu labai mėgstu kurti pasakas vaikams.
 
Kur gimėte, augote?
Esu miesto vaikas. Gimiau ir užaugau Vilniuje.
 
O kuo svajojote būti užaugusi?
Svajojau būti išdykusia rašytoja, keisčiausių debesų piešėja, keliautoja aplink pasaulį, skanių pyragų kepėja ir net policininke...
 
 
Ar buvote išdykęs vaikas? Gal prisimenate kokį smagų nutikimą?
Buvau labiau svajotoja nei išdykautoja. Nors visko pasitaikydavo. Būdama trečioje klasėje nusprendžiau išsiaiškinti, ar gali vynuogių kauliukas perskristi visą klasę. Ir ėmiau „šaudyti“, pamiršusi, kad vyksta pamoka. Taip užsidirbau pirmąją savo pastabą.
 
Koks žaidimas labiausiai patiko vaikystėje?
Labiausia patiko žaisti su laukinių gėlių žiedais. Pamenu, prisiskindavau įvairiausių spalvų, ir tai būdavo mano princai ir princesės, paslaptingi nykštukai ir raganos... Statydavau jiems smėlio pilis, kasdavau tunelius ir kurdavau istorijas, kartais jas pasakodavau net prie pietų stalo tėvams. O su draugėmis labai patiko kurti „paslaptis“. „Paslaptis“ ‒ kai negilioje žemės duobutėje sudedi iš gėlių, saldainių popieriukų, blizgučių ir kitų dalykų ornamentus ir prispaudi stiklo šuke. Nepaprastas gražumas! Tada viską užberi žemių sauja ir vėliau bandai atrasti... Kuo daugiau atrandi, tuo daugiau džiaugsmo.
 
Kokia buvo pati mėgstamiausia vaikystės knyga?
Sunku įvardyti vieną, nes buvau knygų graužikė. Kartais ir naktimis skaitydavau, net jei anksti ryte į mokyklą reikėdavo keltis. Bet... iki šiol prie savęs laikau A. Milno „Pūkuotuko pasaulį“. O savo vaikams turbūt iki skylučių suskaičiau Donaldo Biseto „Aukštyn kojom“.
 
Į kokią šalį buvo pirmoji Jūsų kelionė?
Į Rusiją, Anapos miestą, šalia Juodosios jūros. Man buvo penkeri metukai. Mano bobutė, su kuria ir atostogavome, sakė, kad buvau įsimylėjusi visus jūrininkus J.
 
Dabar gyvenate Meksikoje. O kai ten nuvykote pirmą kartą, kas paliko didžiausią įspūdį? Ar tikėjotės, kad ten ir liksite gyventi?
Nors vaikystėje ir mėgau kartoti smagiai skambantį žodį „Popokatepetlis“ (aktyvaus ugnikalnio, esančio netoli Meksiko miesto, pavadinimas), bet niekada nemaniau, kad gyvensiu Meksikoje. Tačiau gyvenimas ‒ stebuklas! Meksika yra tokia skirtinga, kad nuvykusi ten pirmą kartą jaučiausi kaip kino filme. Kalnų grožis, aktyvūs ugnikalniai, įspūdingos piramidės, šniokščiantys vandenynai... Be to, vien Meksiko mieste gyvena daugiau nei 20 milijonų žmonių ‒ daugiau nei šešios Lietuvos!
 
Turite du suaugusius sūnus, jie augo Lietuvoje. Gal atkreipėte dėmesį, kaip auga vaikai Meksikoje, ten, kur gyvenate dabar?
Vaikai visur yra vaikai, mėgsta žaisti, žiūrėti animacinius filmukus. Pastebėjau, kad Meksikoje labai klausoma tėvų nuomonės. Net dvidešimtmečiai norėdami kur nors išeiti atsiklausia tėvų leidimo.
 
Ar meksikiečių vaikystė labai skiriasi nuo lietuvių vaikų?
Daugumos vaikų labai panaši, skirtumas tik tas, kad Meksike visus metus šilta ir vos ne kiekvieną dieną šviečia saulė, parduotuvėse ir turguose daug vaisių ir daržovių, mėgstamiausi meksikiečių vaikų saldainiai gardinami aitriosiomis paprikomis.
 
Gal pastebėjote, kokius žaidimus jie žaidžia?
Ko gero, visi berniukai žaidžia futbolą, o mergaitės labiausiai mėgsta eiti gaudynių. Tačiau futbolo naujienomis dalijasi visi ‒ ir maži, ir dideli! Labai populiarūs įvairūs pliušiniai žaisliukai. Ir daugelis ką nors kolekcionuoja, pavyzdžiui: mėgstamiausių filmukų suvenyrus, knygų herojus, meškiukus ir t. t.
 
Ar noriai eina į mokyklą?
Jei paklaustumėte meksikiečių vaikų, ką jie labiausiai mėgsta mokykloje, daugelis, ko gero, atsakytų, kad pertraukas, nes per jas galima pažaisti. Taigi, jie noriai eina į mokyklą.
 
Ko mūsų vaikai galėtų iš jų pasimokyti?
Yra tokia smagi meksikiečių tradicija ‒ per gimtadienius ar kitas šventes visiems kartu sudaužyti „piñata“. Piñata ‒ tai iš keramikos ar popieriaus pagaminta didelė žvaigždė ar kitos formos figūra, kuri prikemšama saldainių, vaisių ar net mažų žaisliukų. Ją, aukštai pakabintą, kiekvienas šventės dalyvis muša su lazda tol, kol saldainiai išbyra ant žemės... Tai nėra lengva, pati išbandžiau! Bet labai linksma.
 
Na, ir šiek tiek ‒ apie murmisiukus... Prieš 20 metų jie gyvavo rytinėje „M-1“ laidoje vaikams. Apie ką buvo ta laida?
Tai buvo vienos valandos fantazijų atpalaidavimo laidelė su muzikiniais intarpais. Murmisiukė Ausy Žirklelė kalbėdavosi telefonu su vaikais ir kurdavo kartu pašėlusias istorijas. Laidelė vadinosi „Murmisė“.
 
Ar istorijos knygelėje ‒ iš tų laikų pasakojimų, ar sukūrėte naujų?
Iš tiesų tas istorijas mane įkvėpė sukurti mano kūrybingi išdykėliai ‒ sūnūs Martynas ir Romas, bet beveik visos jos niekada nebuvo užrašytos. Bėgo laikas, o jos vis tupėjo mano galvoje ir laukė, kada galės sugulti į knygelės puslapius. Tad esu dėkinga savo vyrui Andrė, kuris paskatino prie jų vėl prisėsti. Tikiuosi, kad skaitytojai susidraugaus su murmisiukais ir pamils juos taip stipriai, kaip ir aš pati. O Teta Mūza man šnibžda į ausį, kad rengia naujų istorijų pluoštą...
 
 
Ko kiekvienas murmisiukas palinkėtų „Bitutės“ skaitytojams 2016-iesiems metams?
Murmisiukai siunčia „Bitutės“ skaitytojams linksmą palinkėjimą:
Linkim linksmai nusijuokti,
Linksmai pasirąžyti,
Linksmai sumirksėti,
Linksmai paslysti ir
Linksmai nenukristi!
 
Ačiū už pokalbį!

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?