Skruzdėlytės Greitutės naujienos

  • Titulinis
  • Skruzdėlytės Greitutės naujienos

Metas gerti arbatą

Šį kartą pradėsiu nuo klausimų.
Kada jūs geriate arbatą?
Rytais, vakarais, penktadieniais?
O ką geriate antradieniais?
Kompotą ar kisielių?
Su kuo tą arbatą geriate?
Su medum? Su uogiene?
O gal ‒ su draugais?
Iš juodo arbatinuko, baltais dryželiais?
Gal tas arbatinukas ‒ taškuotas?
Ir kvepia avietėmis?..
 
Jei nežinote, kaip į šiuos klausimus atsakyti, pabelskite į knygos viršelį, prasivers lapų durelės ir jus pasitiks svetingi šeimininkai ‒ murmisiukai.
Knygelė toji vadinasi „Murmisiukai geria arbatą penktadieniais“, o jos autorė Jolanta Ona Vitkutė sako, kad jie yra penki: Ausy Žirklelė, Teta Mūza, Magiukas Troleibusas, Džinsiukas Lopelis ir Siaubas Varveklis. Iš pradžių maniau, kad jie yra Tuvės Janson Muminukų giminaičiai. Betgi ne ‒ sprendžiant iš iliustracijų, jie yra tokie pat vaikai, kaip jūs ar aš (gerai jau gerai, aš ne vaikas, o šimtametė Skruzdėlytė Greitutė, taigi labiausiai turbūt būčiau panaši į Tetą Mūzą, kuri pajunta įkvėpimą užrištomis akimis besisupdama sūpuoklėse). Tik murmisiukams nutinka įvairiausių keistų istorijų, kuriomis gali tikėti arba ‒ ne.
Man atrodo, kad tos istorijos jiems nutinka vaizduotėje, nes visi murmisiukai ‒ nepaprastai kūrybingi. Jie ne tik kuria, bet ir kalbasi apie kūrybą. Pavyzdžiui, kaip sukurti stebuklingą eilėraščių knygelę. Tetos Mūzos eilėraštis būtų su linksmais debesėliais, o paskutiniame posmelyje ji išskleistų sparnus ir nuskristų. Magiukas Troleibusas eilėraštį lieptų parašyti kompiuteriui, Džinsiukas Lopelis pasakotų apie savo keliones, Ausy Žirklelė mano, kad eilėraštis ‒ tarsi skrybėlaitė, todėl juo visada galima pasipuošti... O štai Siaubas Varveklis parašytų baisų eilėraštį. Kuo jis baisus? Ogi tuo, kad neužbaigtas ir jokios dvi eilutės jame nesirimuoja!
 
Kuo dar žavi murmisiukai? Mane ‒ tuo, kad jie, tokie skirtingi, puikiai sugyvena tarpusavy. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nieko rimta jų gyvenime nevyksta ‒ tik žaidžia, žaidžia ir žaidžia... Bet ar žaidimai ‒ jau tokia nerimta veikla? Murmisiukai jautrūs, jie moka paguosti dryžuotą arbatinuką, kuris vietoj arbatos įsipylė limonado ir pradėjęs čiaudėti nučiaudėjo visus savo dryželius, nematomą kepuraitę užsidėjusi Ausy Žirklelė padeda senutei, netgi Siaubas Varveklis, kurį gali įtarti esant piktą veikėją, tik ir ieškantį, kaip kam nors pakenkti, pasirodo, toks nėra ‒ jo pasiūlymas įmegzti kuo daugiau skylių į Kalėdų Senelio kojines – ne toks jau ir blogas: taip tos kojinės nenuspaus Seneliu pirštų! Ir negali pykti...
Knygelė ‒ plonutė, bet kiek daug joje telpa! Tai ir murmisiukų istorijos, ir šiek tiek žinių apie didžiuosius dailininkus Vincentą van Gogą, Gustavą Klimtą, Klodą Monė ir Salvadorą Dali, ir eiliuoti palinkėjimai, ir Tetos Mūzos pasaka su trimis pabaigomis... Vieną iš tų pabaigų galėsite sukurti patys. Ir galbūt ‒ kam nors padovanosite.
 
O kad jau pradėjau pasakoti apie neįprastus veikėjus, tai iš lentynų išsitraukiau dar ir Danguolės Kandrotienės „Pasaibą“. Ankstesnė jos knyga „Spintos istorijos“ prieš keletą metų buvo išrinkta geriausia knyga vaikams. Jei pavartytumėte senesnes „Bitutes“, rastumėte mano pasakojimą ir apie ją.
Kuo ypatinga šiemet išleista „Pasaiba“? Ji ‒ apie mergaitę Sofiją, kuri kartą po savo lova aptinka keistą padarėlį, mėgstantį susirinkti visas kojines ir iš dulkių ridenti kutuliukus. Jis dar ir labai švepluoja ir tikriausiai turėtų vadintis Pabaisa, bet pats ištaria tik „Pasaiba“.
 
Atvyko jis iš Baisogalos. Pasaiba galėtų būti koks nors tolimas Karlsono, kuris gyvena ant stogo, giminaitis. Toks pat pasipūtęs ir savimi patenkintas, pats gražiausias, pats geriausias, pats, pats... bet kartu jis ‒ labai mielas. Su Pasaiba smagu žaisti. Ir ne tik ‒ Sofija kartu su Pasaiba mokosi ir atranda meno pasaulį! Štai iš kažkur ištraukęs apglamžytą lapą su „Mona Liza“, jis kalbasi su Sofija apie Luvrą, apie Leonardą da Vinčį, bando įspėti mįslę, kodėl iš bet kurios vietos žiūrint į paveikslą atrodo, kad Mona Liza žiūri tiesiai į tave... Aplanko jie ir vieną iš Lietuvos muziejų (galėsite paspėlioti ‒ kokį), kuriame yra ne vien tradicinio, bet ir šiuolaikinio meno ekspozicijos: „Devintuoju numeriu pažymėtoje salėje kabėjo labai keistų paveikslų. Juose nebuvo nei žmonių, nei gyvūnų, tik įvairūs spalvoti plotai, linijos, brūkšneliai. O dar keistesni jų pavadinimai: „Skaičiavimo mašina Nr. 1“, „Skaičiavimo mašina Nr. 39“, „Kosmoso rožė“, „Baltas žuvų stalas“. Viduje stovėjo tokių keistų skulptūrų, lyg jas kažkas būtų nulipdęs, supjaustęs gabalais ir liepęs kam nors surinkti. Tik be instrukcijos, todėl viskas ir išėjo padrikai.“ O ką jūs manote apie tokį meną? Juk įdomu?
Suaugusieji sako, kad nemažai vaikų turi tokių išgalvotų draugų. Jie su tais draugais kalbasi, žaidžia, globoja ir moko nekrėsti išdaigų (taip, taip, pasirodo, išdaigas krečia ne patys vaikai, bet jų paloviuose gyvenančios pasaibos!). Tačiau ateina laikas, kai su tais draugais tenka atsisveikinti. Jiems staiga prireikia išvykti pas močiutę arba kur kitur. Gal todėl, kad vaikas jau užaugo? O gal ‒ kad jis nebe toks vienišas ir jam žaidimų draugo nebereikia? Va ir neatspėjote. Sofija ilgisi Pasaibos, tikisi, kad jis sugrįš. Galbūt ir sugrįš, nes knygos pabaigoje tai pažadama...
Štai „Bitutė“ ir Skruzdėlytė Greitutė pažada, kad draugausime ir 2016-aisiais. Gražios ir kūrybingos metų pradžios!
 
Jūsų Greitutė              
   
 
 
 

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?