Vabalo Elniaragio metraščiai

Žymiausi vaikai Lietuvos istorijoje

Kad ir kaip gaila, istorikus dažniausiai domina visokie didūs vyrai – karvedžiai, karaliai, kunigaikščiai. Tai jie lemia valstybių ir žmonių likimus, valdo šalis, skelbia karus ir sudaro taiką. Tai apie juos rašomi metraščiai ir kronikos, o vaikams belieka tik augti ir svajoti... Štai vieną dieną jie taps kunigaikščiu ar karaliene, ir tada pasaulis tai jau apie juos sužinos!
 
Kai kurie vaikai išgarsėja būdami dar maži. Paprastai tai tų pačių karalių ir kunigaikščių atžalos. Bet aš jiems visai nepavydžiu. Būti karalaičiu – ne visuomet laimė. Pagalvokite, ar lengva turėti tėvą, kuris nuo ryto iki vakaro užsiėmęs valstybės reikalais, nuolatos gražiai elgtis, nes esi valdovo sūnus ar duktė, o paskui tave apvesdina su kokia visai nepažįstama ir tau nemiela karalaite arba išleidžia už seno svetimų žemių valdovo, toli toli nuo namų...
Geriau papasakosiu apie kelis tokius karalaičius, ir jūs jau patys nuspręsite – pavydėti jiems ar ne.
 
ŽUVO KARTU SU TĖVU
 
Ko gero, patys pirmieji išgarsėję Lietuvos istorijoje buvo karaliaus Mindaugo vaikai. Žinoma, kad 1251 metais Mindaugas pasikrikštijo kartu su savo šeima: žmona Morta ir vaikais. Nežinia, kiek jiems tuomet buvo metų, abejojama ir dėl vardų. Metraščiuose minimi šie Mindaugo sūnūs: Ruklys, Girstukas, Rupeikis. Iš pirmosios santuokos (Morta buvo antroji Mindaugo žmona) Mindaugas dar turėjo sūnų Vaišvilką ir dukterį, galbūt ir daugiau vaikų, tačiau tuo laiku, apie kurį kalbame, jie jau buvo suaugę.
 
Kaip rašoma metraščiuose, Mindaugo vaikai netiesiogiai tapo savo tėvo žūties priežastimi... Mirdama Mindaugo žmona Morta paprašė vyrą po jos mirties būtinai vesti jos seserį, kad svetima moteris neskriaustų jos vaikų. Bėda ta, kad Mortos sesuo tuo metu jau buvo ištekėjusi už Nalšios kunigaikščio Daumanto, tačiau Mindaugo tai nesustabdė. Jis ėmė ir pagrobė Daumanto žmoną, už ką netrukus buvo nužudytas. Liūdna dalia ištiko ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį – jie buvo nužudyti drauge su tėvu. Kaip matote, tais laikais priešai kovodavo žiauriai ir dažnai nepagailėdavo net vaikų...
 
Tačiau tie, kam ši istorija – pernelyg liūdna, gali manyti, kad Mindaugo vaikams vis dėlto pavyko išsigelbėti. Juolab kad Jonavos rajone yra miestelis Rukla. Legendoje sakoma, kad miestelis vardą gavo nuo to, jog kadaise čia gyveno Mindaugo sūnus, kunigaikštis Ruklys.
 
VYTAUTO VAIKAI
 
Pačiam regėti neteko, bet senovinėse kronikose minima, kad ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas turėjęs du sūnus – Ivanką ir Jurijų. Pasakojama, kad juos jam esą pagimdžiusi žmona Ona. Kovojant dėl valdžios, Vytautui ne kartą teko pabuvoti pas kryžiuočius. Šie, vos tik Lietuvos valdovas atsimetė nuo kryžiuočių, paėmė kunigaikščio vaikus įkaitais ir iš keršto klastingai nunuodijo.
Bet tai tikriausiai tik baisi legenda. Iš tikrųjų Vytautas teturėjo vieną vaiką – dukrą Sofiją, kurią politiniais sumetimais ištekino už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I-ojo.
 
KOVOS DĖL SOSTO
 
Kita istorija kiek linksmesnė – apie vaiką, kuriam pasisekė kur kas labiau.
Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas mirė 1430 metais. Sūnų jis neturėjo ir jokio įpėdinio nepaliko. Tuo metu Lietuva ir Lenkija buvo sudariusios uniją (taip vadinama dviejų valstybių sąjunga), pagal kurią aukščiausioji valdžia ir Lietuvoje, ir Lenkijoje priklausė Lenkijos karaliui, Vytauto pusbroliui Jogailai. Nors Lietuva tebeturėjo teisę rinkti savo didįjį kunigaikštį, šis turėjo paklusti Lenkijos valdovui. Žinoma, lietuvių didikai siekė kuo didesnės nepriklausomybės nuo Lenkijos ir norėjo savarankiškai rinkti valdovą, kuris kuo mažiau priklausytų nuo Lenkijos, o lenkai, atvirkščiai, troško, kad Lietuva būtų kuo mažiau savarankiška.
 
Taigi, Vytautui mirus, tarp lietuvių didikų prasidėjo kovos dėl valdžios ir didžiojo kunigaikščio karūnos. Iš pradžių sostą užėmė Jogailos brolis Švitrigaila, bet po poros metų jį nuvertė Vytauto brolis Žygimantas. Valdė jis aštuonerius metus, tačiau tie metai Lietuvai buvo sunkūs, mat Švitrigaila niekaip nenorėjo nurimti ir galingų sąjungininkų padedamas vis bandė atsiimti valdovo karūną.
Galiausiai nepatenkinti didikai surengė prieš Žygimantą sąmokslą ir nužudė jį. Būtinai reikėjo rasti Lietuvai naują, visiems tinkamą valdovą. 
 
TRYLIKAMETIS VALDOVAS
 
Grupė įtakingiausių Lietuvos didikų nusprendė pasiūlyti sostą jauniausiam Jogailos sūnui Kazimierui. Jogaila jau buvo miręs, vyresnysis jo sūnus Vladislovas valdė Lenkiją, o jaunasis Kazimieras gyveno brolio dvare ir apie jokią karūną nė nesvajojo, mat tuo metu jam tebuvo vos trylika metų.
 
Lenkijos karalius Vladislovas ir jo patarėjai sutiko, kad Kazimieras vyktų valdyti Lietuvos, bet ne kaip savarankiškas valdovas, o kaip Vladislovo vietininkas. Karalaitis į Vilnių atvyko su didžiule palyda. Lietuvos didikai netrukus jam pateikė gundantį pasiūlymą: nepaklusti broliui ir karūnuotis Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Tada Kazimieras taptų savarankišku valdovu, o Lietuva, kaip valstybė, įgytų kur kas daugiau nepriklausomybės, negu valdoma Lenkijos karaliaus vietininko. Kazimieras sutiko ir 1440 m. buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vladislovas ir lenkų didikai pyko, bet nieko negalėjo padaryti. Pirmą kartą istorijoje vyriausiuoju Lietuvos valdovu tapo vaikas.
 
Deja, svarbiausių valstybės klausimų spręsti jam niekas neleido. Karūna Kazimierui buvo uždėta todėl, kad jis buvo kilęs iš didžiojo kunigaikščio Gedimino giminės – velionio karaliaus Jogailos sūnus bei karaliaus Vladislovo brolis – ir turėjo neginčijamą teisę užimti Lietuvos sostą. Jaunam ir nepatyrusiam valdovui, žinoma, verkiant buvo reikalingi patarėjai, ir tuo netruko pasinaudoti kunigaikščiu jį paskelbę didikai. Tikruoju, nors ir nekarūnuotu valstybės valdovu tapo žymiausias to meto politikas, Trakų, o paskui ir Vilniaus vaivada Jonas Goštautas. Prie valdovo jis subūrė Ponų tarybą, kuri ir vėliau, Kazimierui tapus pilnamečiu, turėjo didžiulę įtaką sprendžiant valstybės reikalus. Taip didžiojo kunigaikščio valdžia ėmė silpnėti, o didikų – augti.
 
DIDŽIAJAM LIETUVOS KUNIGAIKŠČIUI – DEVYNERI
 
Neilgai trukus Kazimieras iškilo dar labiau. Praėjus vos ketveriems metams, kai jis tapo didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, žuvo jo brolis, Lenkijos karalius Vladislovas. Siekdami išlaikyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, lenkų ponai pakvietė Kazimierą užimti ir Lenkijos karaliaus sostą. Derybos truko porą metų, ir 1446 m. Kazimieras buvo karūnuotas dar ir Lenkijos karaliumi. Nuo tada Kazimieras apsigyveno Lenkijoje, o Lietuvoje Ponų taryba įgijo dar didesnę valdžią. Kazimieras Jogailaitis abi valstybes valdė labai ilgai – net penkiasdešimt dvejus metus. Jis buvo ne tik pirmasis vaikas Lietuvos valdovų soste, bet ir paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis, mokėjęs lietuvių kalbą. Visi kiti kalbėjo tik lenkiškai.
 
Kazimierą pralenkė paskutinysis Gediminaičių giminės atstovas Žygimantas Augustas, didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu paskelbtas, kai jam tebuvo... devyneri, o dar po metų buvo karūnuotas ir Lenkijos karaliumi. Tiesa, jokios valdžios jis iš tiesų neturėjo – Lietuvą bei Lenkiją ir toliau valdė ankstesnysis valdovas, Žygimanto Augusto tėvas Žygimantas Senasis. Išrūpinęs sūnui Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus sostus, Žygimantas Senasis tiesiog užsitikrino, kad valdžia atiteks jo įpėdiniui.

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?