Tėveliams

Stambulas – miestas tarp Europos ir Azijos

Turbūt teko skaityti ne vieną pasaką apie sultonus, stebuklingas lempas, norus pildančius džinus ir skraidančius kilimus. Žinoma, dabar tokių sultonų, gyvenančių auksiniuose rūmuose su keliais šimtais tarnų, jau gal ir nebėra, bet jų rūmus vis dar galima pamatyti. Ir ne kur kitur, o Turkijos sostinėje Stambule. Šis miestas įdomus dar ir tuo, kad dalis jo yra Europoje, dalis Azijoje – miestą į du žemynus skiria Bosforo sąsiauris.
 
Labai seniai, kai miestas imperatoriaus Konstantino garbei vadinosi Konstantinopolis, Stambulas buvo vienas didžiausių pasaulio miestų ir prekybos tarp Rytų ir Vakarų centras. Imperatorius Napoleonas yra pasakęs, kad jei pasaulis būtų viena valstybė, jo sostinė būtų Stambulas. Miestas išties yra didžiulis ir toliau tebeauga, gatvėse galima sutikti įvairiausių tautybių žmonių.
 
Stambule yra viena didžiausių pasaulyje mečečių – musulmonų maldos namų. Tai sultono Ahmedo mečetė. Jos lubas puošia 20 tūkstančių mėlynų plytelių, todėl statinys dar vadinamas Mėlynąja mečete. Ji pastatyta sultono Ahmedo paliepimu, kai šiam buvo vos 19 metų. Mečetė ypatinga tuo, kad turi net šešis minaretus (bokštelius aplink mečetę), paprastai jų būna vienas arba du. Legendoje pasakojama, jog sultonas norėjo auksinio minareto, kuris turkiškai vadinamas „altin“, bet architektas supainiojo šį žodį su kitu – „alti“, reiškiančiu „šeši“, tad pastatė šešių minaretų mečetę.
 
Visai šalia Mėlynosios mečetės stūkso Sofijos soboras, arba Šventoji Sofija, – vienas įdomiausių statinių ne tik Stambule, bet ir visoje šalyje. Jis pradėtas statyti dar VI amžiuje. Nuo to laiko yra buvęs ir krikščionių bazilika, ir mečete, o dabar jame muziejus. Įspūdį palieka milžiniško dydžio bazilikos kupolas. Šventovės vidų puošia Bizantijos laikų mozaikos, freskos ir marmurinės skulptūros. Kartais manoma, kad soboras skirtas šv. Sofijai, tačiau visas jos pavadinimas yra Dievo Šventos Išminties bažnyčia (išvertus iš graikų kalbos „sofia“ reiškia išmintį), tad ši bažnyčia skirta išminčiai.
 
Jei esate skaitę pasakų apie sultonus ir karalius, ir norėtumėte išvysti, kur ir kaip jie gyveno, Stambulas tam tinkamiausia vieta, kur iki šių dienų yra išlikę pačių didžiausių ir gražiausių rūmų pasaulyje. Topkapio rūmai tokie dideli, kad sultono valdymo laikais juose galėjo gyventi iki 5000 žmonių. 1924 m. rūmai paversti muziejumi ir dabar čia apsilankyti gali kiekvienas norintis. Rūmų teritorijoje yra 10 mečečių, daugybė turkiškų vonių, ligoninės, vaistinės, mokyklos, bibliotekos, fontanai, baseinai, kabantis sodas, 20 virtuvių ir net 348 kambariai! Tiesa, turistams leidžiama aplankyti tik dalį Topkapio rūmų, bet ir jai apžiūrėti vienos dienos niekaip neužteks.
 
Įspūdingi ir Dolmabahce rūmai, įsikūrę nuostabioje vietoje ant Bosforo sąsiaurio kranto. Jie pastatyti XIX amžiuje, panaudojant daug prancūziškų stiliaus elementų, todėl dažnai lyginami su Prancūzijos Versalio rūmais. Čia gyveno ne tik sultonai. Šiandien čia svečius priima Turkijos vadovai – rūmuose yra didžiulė Ceremonijų salė, kurioje telpa 2500 žmonių. Rūmuose taip pat galima pamatyti didžiulius krištolinius šviestuvus, Krištolo laiptus, Žydrąjį saloną, Imperatoriškuosius vartus bei pasivaikščioti po gražų sodą su paukščiais.
 
Dar vienas įdomus dalykas Stambule, kurio nepamatysite niekur kitur pasaulyje – tai Didysis turgus. Jis veikia nuo XV amžiaus ir yra viena didžiausių dengtų turgaviečių pasaulyje – jis išsidėstęs per 58 gatveles, čia yra daugiau nei 4000 prekybos vietų ir parduotuvėlių, o nusipirkti galima beveik viską.
 
Įdomu apsilankyti ir didžiulėje Stambulo vandens saugykloje, kuri dabar paversta muziejumi. Bazilikos cisterna – vieta, kur buvo saugomas vanduo ir tiekiamas imperatoriaus rūmams ir aplinkiniams pastatams. Joje yra net 336 kolonos – 8 metrų aukščio! 1963 metais čia filmuotas ir vienas iš garsiojo agento Džeimso Bondo filmų „Iš Rusijos su meile“.
 
Štai tiek įdomybių pamatė Bitutė, paskraidžiusi po Stambulą, nors tokio dydžio mieste jų yra dar ne viena!

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?