Per tamsą - šviesos sutikti

Eikim žiemos ridinėti?

Kada dar būti žiemai, jei ne sausį ir vasarį? Kada dar būna toks gražus sniegas, iš kurio gali suridenti begalę pačių tvirčiausių ritinių ir iš jų nulipdyti kiek tik mums reikia sniego žmonių: mažų, didesnių ir labai didelių. Taigi, jau sausio mėnuo, eikime žiemos ridinėti! Gera pasakyti – eikime ridinėti. O jeigu žiemos nėra – nei šalčio, nei sniego? Tada eikime žiema džiaugtis. Tokia, kokią turime.
 
Iki pat Naujųjų metų ši žiema nieko nesukūrė – nei ledo tiltų, nei sniego patalų. Taip jau šiemet jai išėjo. Tačiau nepeikite žiemos ir nemanykite, kad tai – jos silpnumo ženklai. Kur ten... Ir iš viso, ar mes tikrai žinome, kas yra ir ką gali žiema? Gamtoje žiemos metas kupinas kontrastų, čia labiausiai kinta ne spalvos, bet nuotaikos.
 
Sausis pradeda skaičiuoti naujos, šviežiai gimstančios šviesos minutes. Ar matei, kaip dabar atrodo rytas tau išeinant mokyklon? Prisimink tai. Na gerai, pasakysiu – kam to reikia. Po mėnesio tu pats nustebsi, kad išeini jau ne tamsoje, o pusiau šviesiu taku, dar po mėnesio bus visai šviesu. Kur šviesa, ten džiaugsmas mums visiems ir gyvūnams.
 
Po Naujųjų metų praeina tik keletas dienų ir išaušta Trijų karalių rytas. Šią dieną atsisveikiname su kalėdinėmis eglutėmis. Jos atkeliavo prieš Kalėdas, patys nekantriausi skubėjo jas puošti net gruodžio vidury. Šventės nuo to ilgesnės netapo, o tokia eglutė labiau pavargo, nubiro jos spygliukai. Iš miško atneštos šių metų eglutės buvo ypatingos – neįšalusios kaip paprastai, gaiviai žalios. Ar matei – jų šakelių galuose pumpurai minkšti, gyvi, spygliukais laipioja voriukai. Dažnuose namuose su eglutėmis atsirado boružių, kurios skraidė per visas Kalėdas. Dievo karvytės žiemą yra lyg tolimos vasaros linkėjimai mums visiems.
 
Žiemai tikrai nelengva būti žiema. Pusnims sukurti reikia daugybės sniego, o storam ledui suręsti – tikro šalčio. Jeigu iki Pusiaužiemio dienos, kuri išaušta sausio 25-ąją, jo bus, mes tikrai galėsime sužinoti ir likusios žiemos dalies lemtį. Tądien iš savo urvo išlenda barsukas apsižvalgyti. Pamatyti barsuką ne taip ir lengva – kas žino, kur jo namai? Todėl mes patys turime žvalgytis – bus saulė ar ne. Jei ji bus, barsukas pamatys savo šešėlį ir grįžęs į guolį gulsis ant kito šono, nei užmigo rudenį, ir snaus, nes žiema truks dar ilgai. Apniukusiu oru jis gulsis ant to paties šono – kam vargintis, juk žiemos liko visai nedaug...
 
Kiekvieną rytą, dar neprašvitus, mūsų lesykloje jau brazda zylės, bukučiai, čirška žvirbliai. Naktis dar ilga, jie išalko ir skuba surasti nors trupinį kitą. Ar nepamiršai jiems paberti lesalo? Jeigu diena šalta ir giedra, palesę paukščiai susirenka užuovėjon, saulutei atkiša vieną sparną ir gaudo jos spindulius. Paskui strakteli ir atsuka kitą sparną.
 
Vasaris ateina greitai, ir saulutės spinduliai tampa vis šiltesni. Mus jie šildo tik pro langą. O namų sienas ir stogus pakaitina taip, kad net sniegas ima tirpti. Šio tirpsmo lašai renkasi taip lėtai, kad nespėja nukapsėti, o sušąla ir tampa skaidriais žvilgančiais varvekliais.
 
Vasaris – pūgų ir gamtos šėlsmo mėnuo. Jeigu rytas buvo apniukęs, nenusimink: gali būti, kad po akimirkos debesys praplyš ir nusišypsos saulė. Tačiau ir tai dar nieko nereikš – jei pavėluosi, ilgai rengsiesi į kiemą, gali būti, kad išėjęs pamatysi krintantį sniegą ir ratais skriejančią pūgą.
Kad ir kaip siaustų pūga, saulė iš po sniego „ištraukia“ grumstus ir kupstus, smagiai gieda didžiosios zylės, ore nardo krankliai, o naktimis pamiškėse ūkauja pelėdos. Dar žiemos metas, o paukščiai jaučia pavasarį.
 
Keletą pastarųjų metų pavasaris į Lietuvą ateidavo anksti – vasario vidury. Žiema dar vis bandydavo pasiųsti sniego ar pūgos sūkurį, tačiau jai nelabai kas išeidavo. Dar nežinome, kaip pavasarį pasieksime šiemet. Tačiau būkime akyli, sekime gamtą ir žinokime: čia visi supranta, kad žiema gali būti pikta, net žiauri. Su žiema juokauti negalima.  
 
Kai rytai jau šviesūs, o vakaro raudonis nukeliauja vėlumon, suprantame, kad vasaris baigėsi. Ar supras tą žiema? Palaukime, ir kartu visa tai pamatysime.
 
Rašė ir fotografavo Selemonas Paltanavičius
 


Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?