Išmanusis Jonvabalis Žybsis

Trumpa interneto istorija

Pirmieji kompiuterius pradėjo naudoti JAV aviacijos ir karybos specialistai. Dar 1944 metais sukurtas pirmasis kompiuteris buvo skirtas apskaičiuoti raketų skridimo trajektorijoms. Beje, ar galite įsivaizduoti, jog šis kompiuterio „prosenelis“ užėmė daugiau negu pusę futbolo aikštės! O juo atliekami skaičiavimai buvo visiškai paprastučiai. Tik pamanykite, šiandien su kišeniniu kalkuliatoriumi galima atlikti daug daugiau ir daug sudėtingesnių veiksmų.
 
Vėliau kompiuteriai sparčiai tobulėjo. Netrukus jie buvo pradėti naudoti universitetuose ir mokyklose. Tačiau kompiuteriai dar daugelį metų dirbo lyg kokie vienišiai. Tai, kas sukuriama vienu kompiuteriu, buvo išsaugoma tik jo vieno atmintinėje. Tam, kad prie kitų kompiuterių dirbantys žmonės galėtų pasinaudoti šia informacija, ją reikėdavo išsaugoti specialiuose išoriniuose įrenginiuose, paskui nugabenti juos prie kito kompiuterio ir perkelti informaciją į jo atmintinę. Tuo metu informacijai perkelti naudoti prietaisai taip pat buvo nepalyginamai didesni už dabar dažnai naudojamas kompaktines plokšteles. Taip atsiskyrėliškai dirbti buvo labai nepatogu.
 
Maždaug po 20 metų vienam JAV projektuotojui šovė į galvą puiki idėja – sujungti laidais savo institucijos kompiuterius ir taip leisti jiems „bendrauti“. Tai buvo labai panašu į mažą vietinį telefono tinklą. Tik laidais „bendravo“ ne žmonės, o kompiuteriai, ir informacija buvo perduodama ne balsu, o specialiai tam sukurta ženklų kalba. Ji vadinama duomenų perdavimo ir valdymo protokolu (TCP/IP). Sumanymas buvo tikrai nuostabus. Todėl netrukus kitos organizacijos taip pat suskubo jungti laidais savo kompiuterius į panašias atskiras kompiuterių grupeles. Vėliau buvo sugalvota tokiu pat būdu sujungti tarpusavyje kelių institucijų kompiuterius. Taip tinklai nuolatos plėtėsi.
 
Tikrasis interneto „prosenelis“ gimė tik 1984 metais. Tuomet JAV Nacionalinis mokslo fondas sukūrė vadinamą NSFNET kompiuterių tinklą. Jį sudarė penkių tuo metu labai galingų superkompiuterių centrai. Šie centrai veikė lyg telefono stotys. Superkompiuteriai vienas kitam galėjo perduoti bet kokią informaciją, o prie kiekvieno iš jų galėjo prisijungti kitų universitetų bei mokyklų kompiuteriai ar netgi jų tinklai. Taip informacija iš vienos mokyklos kompiuterio galėjo būti perduodama superkompiuteriui, o iš jo nusiunčiama į bet kurį kitą prie vieno iš superkompiuterių prijungtą kompiuterį.
 
Šis tinklas greitai plėtėsi. Atsirado vis naujų institucijų, norinčių prie jo prijungti savo nedidukus kompiuterių tinkliukus. Taip šis kažkada vos penkias institucijas jungęs kompiuterių tinklas tapo pasauliniu tinklu, kurį dabar vadiname internetu.
 
Šiandien šis pasaulinis tinklas yra apraizgęs beveik visą pasaulį. JAV, daugelyje Europos Sąjungos šalių bei kitose turtingose valstybėse jau beveik visi suaugusieji ir vaikai kasdien naudojasi internetu. Manoma, kad 2005 metų pabaigoje juo naudosis daugiau negu vienas milijardas Žemės gyventojų! Tačiau nemanykite, vaikai, kad internetas yra lengvai prieinamas visiems pasaulio gyventojams. Pavyzdžiui, Afrikoje bei kitose skurstančiose šalyse milijardai žmonių dar niekuomet nesinaudojo netgi telefonu. Jie net niekada negirdėjo, kad yra toks internetas!

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?