Bitutės svečiai

,,Margučių rytas“ su 3000 kiaušinių

Dailininkė ir režisierė Jūratė Leikaitė sukūrė animacinį filmą ,,Margučių rytas“. Apie gražią pavasario šventę – Velykas kalbamės su šio filmo autore.
 
Kaip kilo mintis kurti animacinį filmą apie Velykas?
Pirmoji filmo vizija iškilo netikėtai ir kaip debesis virš galvos kabojo tol, kol jos neįgyvendinau. Tai buvo... „pūkuotas kiaušinis mėlyname danguje“. Jis suposi ir keitė savo raštus, magiškai tuksėdamas kartojo man: „Nupiešk mane, nupiešk mane, žiūrėk, koks aš trapus ir lengvas, aš – Pasaulio Kiaušinis“. Taip 2007 metais atsirado animacinis filmas „Margučių rytas“ apie velykinių kiaušinių marginimo būdus ir prasmę.
 
Kodėl per Velykas dažomi kiaušiniai, o ne kokie nors kiti daiktai?
Filme pasakojamas senovinis baltų mitas apie pasaulio atsiradimą iš kiaušinio. Daugelyje senųjų kultūrų jis yra garbinamas ir vertinamas. Simboliniuose paveiksluose ar skulptūrose dailininkai jį vaizduoja kaip paslapties simbolį. Kas pirmiau atsirado – višta ar kiaušinis? Atsakymo taip niekas ir nežino...
Išskutinėti kiaušinio raštus yra sunku, tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis darbas. Vašku dažyti kiaušinius irgi nėra taip paprasta. Sako, kad seniau kiaušinius skutinėdavo daugiausia vyrai, nes moterys apsčiai reikalų ir darbo turėdavo, nebuvo laiko joms ramiai pasėdėti. Patys gražiausi margučiai būdavo suvalgomi vėliausiai, juk taip gaila juos sumušti ir lukštą kaip stebuklą sunaikinti.
 
Ar Velykos yra tik krikščioniška šventė, ar ką nors panašaus šventė ir senovės baltai?
Lietuvoje margučiai buvo žinomi jau XII amžiuje. Archeologai, kasinėdami Vilniaus mieste esančio Gedimino kalno teritoriją, rado kiaušinių iš kaulo, akmens ir molio. XVI amžiuje tikrai būta papročio per Velykas dažyti kiaušinius. Margučių raštai atkeliavo iki mūsų net iš pagonybės laikų. Seniau žmonės garbindavo gamtos dievus, saulę, mėnulį, žalčius, paukščius ir augalus. Todėl ir raštai ant kiaušinių yra kelių rūšių: saulutės, žvaigždutės, mėnuliukai – kosminiai; rūtelės, eglutės, dobilėliai – augalinės kilmės; žalčiukai, driežiukai, arkliukai, paukščiukai – gyvulinės kilmės; vingeliai, paukščiukų pėdutės, juostelės, ratukai, taškeliai – geometrinės formos.
 
Ar tie margučių raštai turi kokią nors reikšmę?
Raštuoti margučiai dovanojami linkint sveikatos, laimės ir džiaugsmo. Margutis – brangi dovana, jei pats jį numargini. Juk margindamas ilgai galvoti apie žmogų, kuriam dovanosi margutį, raštais išreiški pačias geriausias mintis ir linkėjimus.
Animacinio filmo „Margučių rytas“ personažas Močiutė pakelia pirštą į viršų ir, palenkusi galvą į priekį, pro akinius žvilgteli į anūkėlę. Tuomet pasako: „Niekas negimsta mokėdamas... Šių raštų mane mokė mano močiutė, o ją išmokė jos močiutė... ir kas dabar žino, katra buvo pirmoji?“ Ši frazė dažnai buvo kartojama mano šeimoje, jeigu tekdavo atlikti gana sunkią, nenumatytą užduotį.
 
Filme yra Velykų bobutė – o kodėl ji nėra tokia populiari kaip Kalėdų Senelis, kaip Jums atrodo?
Velykų bobutė – močiutė, vaikams atnešanti margučių. Ji ir neturi konkuruoti su Kalėdų Seneliu. Dabartinį šių personažų įvaizdį formuoja prekybininkai, kurie tikisi parduoti kuo daugiau prekių. Man nepatinka, kad vaikai auga šiame „prekių pasaulyje“, kur vis mažiau vietos lieka romantikai ir pasakai. Todėl buvo įdomu kurti paslaptingą ir magišką Velykės personažą. Vengiau ryškių spalvų ir margumyno. Vakariškos mėlynos spalvos koloritas apgaubia visą filmą, todėl tamsoje kaip briliantai išryškėja margučių raštų grožis.
 
Kaip jūsų šeima margina margučius?
Prisimenu, kaip margindavome kiaušinaičius su mama. Vėlų vakarą, po visų dienos darbų, kai užmigdavo mano abu mažieji vaikai, susėdavome virtuvėlėje ir prasidėdavo margučių burtai. Kaip džiaugdavausi kiekvienu margučiu. Ypač mėgdavome ryškius, spalvingus margučius, kurie vėliau papuošdavo šventinį stalą. Kai vaikai paūgėjo, suburdavau juos vakarais prie virtuvės stalo, kur dažydavome su žolelėmis ir svogūnų lukštais. Kiaušinaitį su žolelėmis apsukame siūlu, apglėbiame svogūno lukštu, įberiame kelis gramelius dažo pigmento ir dedame į verdantį puodą. O kai ištraukiame iš puodo ir svogūno lukštą nulupame, siūlus išvyniojame – oi, kaip smagu pažiūrėti, kas išėjo... visi nosis link margučio sukišame ir stebimės.... Kartais ant nudažyto paviršiaus dar dažais piešiame, kartais kai kur paskutinėjame. Kiekvienais metais vis kitaip...
Kurdami filmą studijoje įvairiausiais būdais primarginome daugybę kiaušinių. Gaila, kad nesugebėjome jų išsaugoti, nors gavome gerų patarimų iš liaudies menininkių, pamokiusių su adata pradurti kiaušinio lukštą ir išsiurbti jo vidų. Pro tą skylutę perverti siūlą, kad galėtum margutį pasikabinti.
Paskaičiavome, kad kurdami animacinį filmą panaudojome apie 3000 įvairiausių margučių nuotraukų iš įvairių menininkų parodų, kolekcijų ir muziejų.
 
O kokį velykinį patiekalą mėgstate gaminti?
Velykoms gaminu daržovių mišrainę, kuri tinka prie visų patiekalų. Namuose didieji kulinarai yra mano vaikai: sūnus mėgsta kepti traškią vištieną, ruošia vaisinę želę, o dukra būtinai iškepa daugybę skaniausių bananinių keksiukų. Su mažuoju Rapoliuku, kuriam penkeri metukai, einame į mišką rinkti žolelių ir žilvičio šakelių, jomis puošiame stalą. Jei šiltas oras, pavyksta surasti ir žibuoklių. Garbiausioje stalo vietoje pasodiname mano tėvelį, kuriam šiemet sukaks 93 metai. Prie vaišių stalo jis labai įdomiai pasakoja apie savo vaikystės Velykų šventės tradicijas. Kaip jos skiriasi nuo mūsų laiko švenčių!
 
Kaip Jums atrodo, ar kitose šalyse Velykos irgi švenčiamos taip pat?
Margučius margina ir latviai, lenkai, ukrainiečiai, kroatai ir kiti. Tradicinės šventės motyvai visur tokie patys, tačiau kiekvienoje šalyje, kaip ir kiekvienoje šeimoj, yra savitumų. Šveicarijoje labai populiaru dovanoti šokoladinius kiaušinius. Rusijoje teko matyti, jog vaikai mėgsta nešiotis medinius numargintus kiaušinius, matyt, ridenimo varžyboms pasiruošę. Kroatijoje, Zagrebo filmų festivalyje, vienas žiūrovas priėjo prie manęs po „Margučių ryto“ peržiūros ir sako: „Mes irgi turime margučių marginimo tradicijas, tik mes neturime tokio gražaus animacinio filmo vaikams, kaip jūs turite. Ačiū jums, kad kuriate tai.“
 
Kiek laiko truko sukurti filmuką apie Velykas?
Animacinių filmų kūrimo procesas ilgas, kartais trunka net kelerius metus. Filmo „Margučių rytas“ gamyba truko apie dvejus metus. Kūrybinis kolektyvas buvo nedidelis, kasdien dirbome keturiese. Nemažai studentų mūsų studijoje atliko praktiką, kurios metu piešė scenoms ornamentus, kūrė linksmas eksperimentines animacines scenas su tikrais margučiais, nuskenavo daugybę atvirukų, kompiuteryje karpė iš nuotraukų margučius.
Susitikimuose su vaikais dažnai išgirstu klausimą: ar animatoriai visą laiką juokauja, linksminasi, pokštus krečia, kaip ir jų personažai? Deja, animatorius beveik visą dieną praleidžia prie stalo piešdamas, retai kada pakyla, nebent kokios arbatos puodelį išgerti. Visa įdomybė vyksta jo galvoje, ten kirba visokie keisti dalykėliai: personažai kojas kilnoja, vienas kitą gaudo, per tvoras šokinėja ir dainuoja. Tik tada, kai animatorius nufilmuoja sceną, visi pamato tai, kas jo galvoje dėjosi. Animacija yra „sugautos vizijos“ ir egzistuoja tik animatoriaus sukurtame laike. Šis pasaulis yra daug greitesnis negu tikrovė.
..........................................................................................................................
 
Tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Tindirindis“, kuris kasmet rengiamas Vilniuje, 2008 metais jis buvo pripažintas Metų geriausiu lietuvišku animaciniu filmu.
Margučių rytas“ filmas buvo apdovanotas prizu „Sidabrinė gervė“ kaip geriausias 2008 metų animacinis filmas.
Margučių rytas“ apkeliavo apie 40 pasaulio festivalių, buvo rodomas tarptautinių festivalių konkursinėse programose.
..................................................................................................................................
 

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?