DJ Voro laisvalaikio tinklas

Kaukvabalio Mokslinčiaus akademija

Kur leidžiasi Saulė? (Danutė, 5 metai)
Nors mes sakome, kad Saulė leidžiasi, ir net matome, kaip ji nusileidžia už horizonto, iš tiesų ji niekur nesileidžia. Toks įspūdis mums susidaro todėl, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, panašiai kaip sukasi vilkelis. Sukasi labai greitai – net 1674,4 kilometrų per valandą greičiu. Kad lengviau būtų įsivaizduoti, pateiksiu pavyzdį: jei būdamas Klaipėdoje stebėtum į jūrą panyrančią Saulę ir akimirksniu persikeltum į Vilnių – maždaug po 23 minučių galėtum dar kartą stebėti saulėlydį. Taip yra todėl, kad skirtingose Žemės vietose esantiems žmonėms Saulė leidžiasi skirtingu metu.
Mūsų planeta aplink savo ašį apsisuka per 24 valandas. Kartu Žemė sukasi aplink Saulę ir apskrieja ją per vienus metus. Saulė visada lieka viename taške. Mums tik atrodo, kad ji ridinėjasi dangaus skliautu. Tai Žemė besisukdama atsuka jai tai vieną šoną, tai kitą. Kai nusisukame nuo Saulės, pas mus ateina naktis, tačiau tuo pačiu metu kitoje Žemės pusėje, žmonėms būna diena, nes jų pusėje Žemė atsisuka į Saulę.

 

Kodėl žvaigždės krenta žemėn? (Saulius, 7 metai)
Iš tiesų žvaigždės niekur nekrenta. Jos yra labai didelės, už mūsų planetą didesnės tūkstančius ar net milijonus kartų. Kai matome krentančias žvaigždes, iš tiesų stebime tai, ką mokslininkai vadina meteorais. Meteorai yra įvairūs akmenukai ir kitokios dalelės, į Žemės atmosferą patenkančios iš kosmoso. Jie paprastai būna smiltelės ar kumščio dydžio. Kosmose skraido daugybė nedidelių objektų. Patekę į atmosferą ir skriedami itin dideliu greičiu, trindamiesi į oro daleles, jie įkaista, todėl krisdami sudega. Mums atrodo, kad krenta žvaigždė, o iš tiesų šviesos brūkšnį dangaus skliaute brėžia akmenukas ar metalo gabaliukas. Kartais tokie akmenukai krisdami nespėja sudegti ir pasiekia žemę. Tokius krituolius mokslininkai vadina meteoritais. Juos galima pamatyti muziejuose.

 

Jei noriu tyrinėti dinozaurus, ar turėčiau tapti archeologu? (Mantas, 6 metai)
Norėdamas tirti dinozaurus, turėtum tapti paleontologu. Nors paleontologai ir archeologai yra labai panašūs, nes ir vieni, ir kiti kapstosi žemėje, ieškodami praeities pėdsakų, tačiau daro tai skirtingais tikslais. Archeologai ieško žmogaus paliktų daiktų ir tiria laikus, kai gyveno žmonės, o paleontologai tiria tuos laikus, kuriuos mokslininkai vadina priešistore, nes jų nemena istorinė atmintis – tada dar neegzistavo žmonės. Archeologai tiria tai, kas vyko prieš kokius 10 tūkstančių metų ar mažiau, o paleontologai tyrinėja tokius radinius, kuriems yra milijonai metų. Jei nori tapti paleontologu, turėtum gerai išmanyti gamtos mokslus, pavyzdžiui, biologiją, zoologiją, jei archeologu – tada reikėtų mokytis istoriją.
 
Kas yra enciklopedija? (Skaistė, 5 metai)
Visų pirma enciklopedija yra nuostabus būdas sužinoti ką nors nauja. Tai specialus leidinys (paprastai knyga ar internetinis puslapis), kuriame dažniausiai abėcėlės tvarka išdėstytos įvairios žinios – pagrindinė informacija apie tam tikrus dalykus. Enciklopedijų gali būti įvairių, pavyzdžiui, skirtų kokiai nors mokslo sričiai ar tam tikro amžiaus skaitytojams. Leidyklos yra prileidusios daugybę enciklopedijų vaikams. Man pačiam labiausiai patiko „Mažoji dinozaurų enciklopedija“.

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?