Bitutės svečiai

Bitutė kalbina vertėją ir rašytoją Aidą Jurašių

Trumpai prisistatykite ‒ kas esate ir ką veikiate?
Esu Aidas Jurašius, vertėjas ir literatas. Kartais rašau vaikams, kartais suaugusiesiems. kartais prozą, kartais poeziją – kaip jau šauna į galvą. Svarbu, kad tai būtų įdomu – jei ne kitiems, tai bent jau pačiam.
 
Gimėte Naujojoje Akmenėje. Kur praleidote vaikystę?
Taip, gimiau Naujojoje Akmenėje – tai toks mažas miestukas Lietuvos šiaurėje su aukštais cemento gamyklos kaminais. Ten ir praleidau pirmus aštuoniolika metų. Paskui išvažiavau studijuoti į Vilnių.
 
O kaip atsidūrėte ir įsikūrėte Klaipėdoje?
Klaipėdoje atsidūriau po studijų ir gana atsitiktinai. Kai dirbi knygų vertėju, prie vietos nesi pririštas. Gal kada nors įsikursiu Telšiuose ar Kaune. Nors šiuo metu labiausiai traukia Šilutė.
 
Ką Jums reiškia jūra?
Kaip tik neseniai teko sėdėti prie jūros ir svarstyti, kodėl ji traukia įvairiausius žmonės. Pūtė žvarbus vėjas, o jie vis tiek vaikščiojo pakrante... Prisiminėme, kad gyvybė, rodos, atsirado vandenyje, tad ką gali žinoti – gal jūra ir traukia mus lyg senų senovėje palikti ir miglotai prisimenami namai.
 
Kur norėtumėte nukeliauti, jei galėtumėte rinktis?
Nesu kelionių mėgėjas, bet jei jau reikėtų rinktis, rinkčiausi Japoniją ir Australiją. Japoniją – dėl išskirtinės kultūros, Australiją – dėl išskirtinės gamtos ir gyvūnų. Bet apskritai mano keliavimo poreikius visiškai patenkina pasivažinėjimas dviračiu.
 
Su kokios knygos ir kokiu veikėju norėtumėte susitikti? Ką jam pasakytumėte arba ko paklaustumėte?
Net nežinau... Toks prancūzų rašytojas G. Floberas apie savo romano heroję pasakė, kad „ponia Bovari – tai aš“. Tad gal norėčiau sutikti ponią Bovari ir paklausti, ar ji tikrai yra ponas Flauberas. Iš vaikystėje skaitytų knygų herojų labiausiai norėčiau sutikti apačių vadą Vinetu – paprašyčiau duoti palaikyti sidabru apkaltą šautuvą. Kaip žemaitis, norėčiau susipažinti su Tadu Blinda. Jam skirtą R. Šavelio romaną vaikystėje skaičiau gal trejetą kartų.
 
Jūsų pirmoji knyga ‒ eilėraščiai suaugusiesiems, kaip atsirado knyga vaikams ‒ „Akmenukų pasakos“?
Kai sūnus buvo mažas, sekdavau jam pasakas. Svetimų nemokėjau, tad neliko kitos išeities, tik kurti savo. Jis išsirinkdavo kokį žaislą ar šiaip daiktą, o aš sugalvojau jam skirtą istoriją. Kažkuriuo metu šitaip priėjome prie akmenukų, kurių sūnus visada parsineša pilnas kišenes iš pajūrio. Besekant tas akmenukų istorijas, šovė mintis jas užrašyti. Taip ir atsirado knygutė.
 
Kurio akmenuko istorija Jums pačiam atrodo svarbiausia?
Man svarbiausia – „Žodžio lopšys“. Tiesa, ji liūdnoka. Antroje vietoje gal būtų „Baltoji pelėda“ – ji kaip tik prie linksmesnių, be to, tarsi apie nieką, o aš mėgstu geras istorijas apie nieką. Šiaip akmenukai labai įvairūs: vienas apvalus, kitas kampuotas, trečias apskritai nenusakomos formos. Panašiai ir su jiems skirtomis pasakomis.
 
Ko palinkėtumėte „Bitutės“ skaitytojams?
Kiek teko susidurti su vaikais, jie labai skirtingi, tad ir palinkėjimo kiekvienam reikėtų atskiro. Jei vis dėlto reikia bendro, tai palinkėčiau netapti per daug rimtiems. O jei jau teks tokiems tapti, tai jokiu būdu ne anksčiau laiko. Kuo vėliau, tuo geriau.

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?