Bitutės svečiai

Bitutė kalbina rašytoją Tomą Dirgėlą

Trumpai prisistatykite ‒ kas esate, kokia Jūsų šeima?
Esu Tomas Dirgėla – vaikų rašytojas ir draugas. Gyvenu Vilniuje su labai smagia draugija, kurioje draugauja mano žmona Skaistė, sūnus Jaunius Ąžuolas, šuo Ropė, katinas Sargis Liuciferis ir aš. Neilgai trukus tapsime draugais ir su būreliu žuvyčių.
Beje, dar buvo ir tokia musė. Bet kadangi elgėsi nemandagiai ir garsiai zyzė, teko ją išprašyti.
 
Ko jau spėjote išmokti iš sūnaus?
Pasisotinti jo gaminta koše (žino specialų receptą, kaip košė išverda nematoma) ir pamaitinti išalkusius pliušinius draugus. Dabar iš jo bandau išmokti džiaugtis ir stebėtis kiekviena smulkmenėle, kiekviena akimirka. Iš sūnaus man dar mokytis ir mokytis!
 
Kur užaugote?
Užaugau prie Baltijos jūros, Palangoje. Tiesa, šiandien į jūrą žiūrėti dar galiu, bet bristi į ją arba vartytis po saule – oi oi...
 
Kokia buvo Jūsų pirmoji perskaityta knyga?
Pamenu tik tiek, kad ji turėjo raides, iliustracijas, puslapius ir buvo popierinė.
 
Kokią knygą iš vaikystės geriausiai prisimenate?
Robinzoną Kruzą. Gal todėl, jog tai buvo pirmoji mano perskaityta knyga tokiu smulkiu šriftu.
 
Esate vienas iš tų suaugusiųjų, kurie skaito vaikams skirtas knygas. Kodėl suaugusieji turėtų bent retkarčiais patys skaityti tokias knygas?
Nes būti per daug suaugusiam yra pavojinga tiek pačiam suaugusiajam, tiek ir kitiems aplink. Juk kiek kvailysčių ir kiaulysčių pridirba žmogus, save vadinantis suaugusiu! O vaikai, jeigu ir prikiaulina, tai dažniausiai tik tėvams ar savo kelnytėms.
 
O kokia neseniai išleista knyga vaikams paliko didžiausią įspūdį? Gal yra tokia, apie kurią pagalvojote: „O, kad būčiau turėjęs ją savo vaikystėje!“
Labai patiko Davido Walliamso „Berniukas milijardierius“ ir „Močiutė plėšikė“. Iš šių knygų kai ką pasigriebiau ir kaip rašytojas. O vaikystėje mielai būčiau kikenęs iš Timo Parvelos istorijų apie Elę. Tačiau beveik kiekviena vaikiška knyga man palieka įspūdį – didesnį ar mažesnį, tad rytoj į šį klausimą galbūt atsakyčiau dar kitaip…
 
Kada pagalvojote, kad galėtumėte parašyti knygą vaikams?
Skaitydamas Vytauto V. Landsbergio pasakas apie obuolius ir kriaušes.
 
Kur ir kada sutikote Raganą Šiokiątokią?
Prieš porą metų susirgau ir keletą dienų nėjau į darbą. Kaip tik tuo metu į duris paskambino Šiokiatokia ir paprašė: „Gal galėtum apie mane parašyti? Nes vaikai vis mažiau skaito liaudies pasakų ir užmirš, kas tos raganos per sutvėrimai...“
 
Su ja Jums jau teko nemažai pakeliauti. Ką apie Šiokiątokią sako vaikai?
Net nežinau – per jų skambų juoką būna labai sunku išgirsti.
 
Dabar sugalvojote rytais vykti į darželius ir mokyklas skaityti vaikams ir savo, ir kitų mėgstamų rašytojų knygų. Kuo tai svarbu?
Nes vaikai, kurie šiandien skaito knygas, rytoj pakeis pasaulį ar bent jau neprisivirs košės, kurią paskui paliks srėbti kitiems. O vienas iš paprasčiausių būdų jiems padėti pamilti skaitymą yra pavyzdys – skaitančios mamos, skaitančios auklėtojos, skaitantis begemotas ar tas pats rašytojas. Be to, tiek jiems, tiek ir man smagu dieną pradėti su knyga.
Kadangi mano sumanymas sutapo su fondo „Švieskime vaikus“ tikslais, po kelių pirmųjų skaitymų vaikus ėmiau lankyti jau kaip šio fondo ambasadorius.
 
Kokias knygas jiems jau skaitėte?
Iki šios dienos mano skaitymus balsu girdėjo beveik pusantro tūkstančio ausyčių, kurioms skambėjo apie keturiasdešimt skirtingų knygų. Tarp jų skaičiau ir saviškę, nes viename darželyje buvo daug Šiokiostokios gerbėjų, dar vaikai juokėsi klausydami ištraukų iš Timo Parvelos knygų apie Elę, girdėjo istoriją apie meškiuką Pedingtoną… O kur dar mūsų poezija vaikams, Vytauto V. Landsbergio pasakos apie obuolius, Evelinos Daciūtės meškiai ir daug kitų puikių lietuvių autorių knygų! Viename apsilankyme vaikus supažindinau ir su knygų skaitykle, juk elektroninė knyga – taip pat knyga, taikiai gyvenanti šalia popierinės.
 
Gal galite pasidalinti, kokie vaikų klausimai buvo patys įdomiausi?
Tai aš daugiau jų klausinėju – apie skaitymą, mėgstamas knygas, bibliotekas… Ką jie atsako? Reikia skaityti, kad nepamirštum raidžių; skaitymas padeda daug sužinoti; skaitau, nes noriu būti kaip mama; skaityti man tiesiog patinka; o aš kaime turiu du katinus… Žinoma, išgirstu ir neigiamų atsakymų, tačiau ir tokie vaikai ištraukų klausosi susidomėję.
 
Kas dabar labiausiai rūpi vaikams?
Tikriausiai juokas. Vaikui, matyt, nėra nieko smagiau kaip kvatoti į sveikatą. Toks pavyzdys užkrečia ir aplinkinius, vėliau juokas perduodamas iš kartos į kartą ir visi gyvena su šypsenomis iki ausų. Tik gal ne dramblys, kurio ausys labai didelės ir šypsotis iki ausų jam būtų tikrai nelengva užduotis.
 
Kokia buvo Jūsų didžiausia svajonė vaikystėje ir kokia ‒ dabar?
Vaikystėje svajonių buvo daug – ir verslininku būti, ir krepšininku, ir poetu. O dabar svajoju rašyti vaikams, turėti mylimą šeimą, šunį ir katiną, namus... O tai tau – pasirodo, šiandien gyvenu savo svajonėje!
 
O ką pažadėtumėte savo skaitytojams?
Pažadu niekada nesuaugti ir toliau rašyti vaikams!
P. S. Išduosiu paslaptį, kad rudeniniai vėjai atpūs dvi naujas mano knygas...
 
Ačiū už pokalbį!
 

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?