Per tamsą - šviesos sutikti

Vasarai auginti ir išlydėti

„Krės krės... krės krės...“ – džeržga pievoje griežlė. Žmonės, pasiklausę jos nepaukštiškos giesmės, pridėdavo „krės krės – varškės... o kam – vaikam, kokiem – geriem...“ Ne su vienu paukščiu taip „šnekamasi“, mes mokame mėgdžioti, savais žodžiais persakyti daugelio jų balsus. Tik ar liepą jų dar girdime? Juk vasara, greitai jos vidurys, paukščiai gal jau pavargo, užaugino savo vaikus ir atostogauja?

Netikėkite, jei jums kas nors taip sakys – paukščiai nemoka atostogauti. Ir jeigu kurie jų nutilo, mes turime žinoti, kad dabar dar ilgai vedžios, mokys savo vaikus. Kiti vėl suks lizdus ir perės – gal antrą, o po kiek laiko – trečiąjį kartą. Jei suks lizdą ir perės, vadinasi – giedos. Štai rytais dar garsiai trioskia juodieji strazdai ir kukuoja gegutės. Labai anksti, kai daugelis dar miegame...

Palaukite – o kodėl gieda gegutės, juk jos nesuka lizdų ir neperi jauniklių. Jų veisimosi metas dar tęsiasi, nors nuo seno buvo sakoma, kad jos turi nutilti iš karto po šventų Petro ir Povilo dienos – birželio 29-osios. Tačiau jos girdimos ir liepą. Kodėl gegutės neskuba? Gali būti, kad kai kurios jų poros dar ne visus kiaušinius „išmėtė“ po svetimus lizdus. Nenustebkite, jei jos kukuos iki liepos vidurio, o gegužiukai kai kurių paukščių lizduose augs iki pat rugpjūčio galo. Tačiau ne tik griežlės ir gegutės skaičiuoja vasaros ritmą – virš mūsų galvų spiegdami siaučia čiurliai, pastogėje jaukiai kriugžda kregždutės. Visi jie yra vasaros paukščiai. Kažin ar jie žino, kad mums atostogos?

Kai liepa persiverčia antron pusėn, suprantame – vasara įpusėjo. Jūs jau žinote, kad vasara trunka ilgiau, nei jos dienas skaičiuoja kalendorius. Todėl jos vidurys yra kažkur toliau. Jeigu jau prakalbome apie atostogas, gal jūs galite pasakyti, ką jau pamatėte ir svarbiausia – ką nuveikėte gero. Ar jau prisirinkote sau ir visai šeimai, draugams liepų žiedų? Jei ne, gal dar suspėsite, nes mūsiškės mažalapės liepos žydi ilgiau už kitas, įvežtas į Lietuvą ir auginamas miestuose, prie namų. Iš miesto liepų vaistų nebus, o pamiškėje, laukuose auganti mažalapė liepa tikrai pasidalins savo žiedais. Juos skinti reikia atsargiai, nepažeidžiant šakelių. Nuskintus liepžiedžius (mes juos vadindavome tiesiog liepukais) reikia džiovinti ne saulėje, o pavėsyje, prapučiamoje vietoje. Taip pat džiovinamos ir kitos vaistažolės. Dabar galite sakyti, jog tam neturite laiko. O žiemą, kai kosėsite, kai pakils temperatūra ir nukris nuotaika, puodelis vasara kvepiančios arbatos jus išgydys geriau nei vaistai. Kodėl nepasistengus dėl savęs?

Jūs, žinoma, seniai pastebėjote, kad gamtos spalvos pasikeitė. Liepos gale pašlaitėse pradeda geltonuoti tūbės, nakvišos. Net rugiai, kviečiai jau geltoni – Lietuvoje po šventos Onos dienos (liepos 26-osios) seniau prasidėdavo javapjūtė. Kodėl seniau, ne dabar? Kažkada žiemkenčius kirsdavo tik rankomis – dalgiais, pjautuvais, paskui tam ėmė naudoti arklines kertamąsias. Nukirstus javus surišdavo į pėdus, džiovindavo laukuose, suveždavo į kluonus ir kuldavo tik vėlai rudenį ar žiemą. Dabar kombainai viską atlieka iš karto, tereikia, kad javai būtų prinokę, grūdai – pribrendę, kieti ir tvirti.

Rugpjūty ražienose žirglioja gandrai. Jaunikliai jau paliko lizdus, nors dar ne viską moka daryti patys. Štai senasis gandras pastebėjo pelę, dideliais šuoliai pasileido paskui ją. Strykt, plast, op – pelė jau spurda snape. Iš karto prisistato jauniklis ir prašo maisto, nes jo pats pasigauti nemoka. Žinoma, pelę jis tikrai gauna, tačiau supranta, kaip ji pagaunama, kaip nutveriama.

Čia pat ražienoje sparnais suplaka karvelių pulkas – kuliant pribiro grūdų, kas dar juos surinks, jei ne jie. Pasirodo, yra ir kitų mėgėjų rinkti grūdus – štai atskrido gervės, vakare nusileido antys.

Kai rugpjūčio vidury pradeda lyti, galvojame apie grybus. Savo soduose turime tiek skanėstų, prinoko ne tik vyšnios, slyvos, ankstyvosios kriaušės, bet ir obuoliai. Tačiau grybavimas – ne tik jų rinkimas; tai savotiškas sportas ir pastabumo tikrinimas. Grybai, sako, moka slėptis. Nuo jūsų jie tikrai nepasislėps, nors... O jūs juos pažįstate? Žinote, kuriuos galima rinkti, o kurių net liesti nevalia? Jei ne, rinkite tik tas keletą rūšių, kurias pažįstate, o surinkę (dėl viso pikto) dar pasitarkite su grybų žinovais.

Kol jūs grybavote, išskrido čiurliai, atsisveikinti nori gandrai – rugpjūčio 24-oji yra jų išlydėjimo šventė. Kai iki mokslo metų pradžios lieka savaitė, pamatome, kad liko nepadaryta tiek darbų, nespėta aplankyti tiek draugų. Kažin, kur mes buvome visą vasarą? O gal neteisingai susiplanavome visus darbus ir džiaugsmus?

Pirmosios rudens dienos dar nenusineša vasaros, vasariškų orų bus ir vėliau. Tačiau tikroji vasara bus jau pakėlusi sparnus. Palydėkite ją, pamokite iš paskos ir paprašykite sugrįžti kitąmet, po devynių mėnesių.



Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?