DJ Voro laisvalaikio tinklas

Kaukvabalio Mokslinčiaus akademija

Neseniai vienoje knygoje perskaičiau, kad filme „Juros periodo parkas“ ne visi parodyti dinozaurai yra dinozaurai. Kaip atskirti, kas yra dinozauras? (Vytenis, 8 m.)
 
Taip, iš tiesų filme „Juros periodo parkas“ ne visos mokslininkų sukurtos būtybės buvo dinozaurai, nors dauguma žmonių mano priešingai. Dinozaurą atpažinti labai lengva. Visų pirma joks dinozauras neskraido (pvz., pterodaktilis nėra dinozauras, nes skraidė – kaip jis atrodo, galite susirasti internete), neplaukioja – dinozaurai gyveno tik sausumoje (pvz., pleziozauras plaukiojo, tad irgi nėra dinozauras). Kitas svarbus skiriamasis bruožas – dinozauro kojos auga tiesiai, o ne į šonus kaip roplių (palyginkite, kaip atrodo Komodo varanas ir brontozauras – skirtumas akivaizdus). Tad kai kitą kartą su tėveliais ar draugais žiūrėsite filmus ar nuotraukas su Juros periodo gyvūnais, galėsi juos nustebinti be vargo atskirdami, kur dinozauras, o kur ne.
 
Kaukvabali Mokslinčiau, manau, kad mano draugas yra melagis, nes jis sakė, kad matė tris saules vienu metu. Juk taip negali būti? (Matas, 6 m.)
 
Gal tau pasirodys keista, tačiau gali būti, kad tavo draugas nemelavo. Pasaulis be galo įdomi vieta, kurios nepažįstantys žmonės gali nustebti pamatę labai keistų reiškinių. Tačiau mudu juk esame mokslininkai ir norime išsiaiškinti, kaip veikia pasaulis. Taigi, jei tavo draugas iš tiesų matė tris saules danguje, tai gali būti, jog jis regėjo tai, ką mes, mokslininkai, vadiname halu. Halas nėra labai retas reiškinys. Dažnai jį galime pamatyti žiemą, pavyzdžiui, sutemus, kai aplink mėnulį susidaro didelis blausiai šviečiantis ratas. Halas susiformuoja dėl tam tikru kampu nuo atmosferoje esančių ledo kristalų atsispindinčios saulės arba mėnulio šviesos. Tas šviesų žaismas mums matomas pačiomis įstabiausiomis formomis. Iš viso užfiksuota daugiau nei 40 halo formų: minėtas ratas aplink mėnulį, trys saulės, kryžius danguje, du mėnuliai – vienas vienoje dangaus pusėje, kitas kitoje ir panašiai.
 
Aš nešioju akinius ir žiemą kaskart iš lauko įėjus į patalpą man aprasoja stiklai. Kodėl taip vyksta? (Akvilė, 7 m.)
 
Ore, net jei ir atrodo sausa, yra vandens garų (patalpoje jie susiformuoja iš žmonių iškvepiamo oro, bėgančio čiaupo, verdamo maisto, nusiprausus po dušu ir pan.). Nors vandens garai paprastai yra nematomi (tiesa, juos galima išvysti, pavyzdžiui, užvirus arbatinukui), nes jie susimaišo su aplinkos oru. Vandens garai esti tik šiltoje aplinkoje, atšalus orui jie virsta vandens lašais, o dar labiau atšalus – ledu. Kai tu įeini į kambarį iš šalto lauko, akinių stiklai būna šalti, tad ant jų šiltas kambario oras atvėsta, su oru atvėsta ir vandens garai, kurie virsta vandeniu ir nusėda ant tavo akinių.
 
Man tėtis padovanojo didelę jūros kriauklę. Pridėjusi ausį prie jos girdžiu jūros ošimą, ar joje įrašytas jūros garsas? (Ūla, 5 m.)
 
Deja, bet jūros kriauklėje jokie garsai neįrašyti. Nors senovėje žmonės tikėjo, kad sušukus į indą ir jį greitai užkimšus galima išsaugoti garsą. Bet kokioje uždaroje talpoje su gerai garsą atspindinčiomis sienelėmis jis užgęsta labai greitai. Jei kriauklę stipriai prispaustum prie ausies, nepalikdama jokio tarpelio, jūros ošimas kaipmat liautųsi. Iš to mes kaip mokslininkai galime daryti išvadą – šis garsas į kriauklę patenka iš išorės. Iš tiesų tai, ką mes girdime kaip jūros ošimą, yra itin silpni garsai (šlamesiai, aplinkinis triukšmas iš gatvės ar kito kambario ir panašiai), tačiau kriauklė čia yra kaip rezonatorius – sustiprina kai kuriuos garsus, suplaka juos ir iškreipia. Klausydami iš kriauklės sklindančio triukšmo, girdime jį kaip monotonišką ūžesį. Jis iš tiesų mums primena ošiančią jūrą. Panašius garsus galite išgirsti prie ausies pridėję ne tik kriauklę, bet ir puodelį ar stiklainį.
 
Savo klausimus Kaukvabiui Mokslinčiui siųskite adresu paleontologija@gmail.com

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?