Bitutės svečiai

„Tilidūda“ – stebuklingi liaudies dainelių klipai

„Tilidūda“ – stebuklingi liaudies dainelių klipai
 
Turbūt nesuklysime pasakę, kad visi vaikai mėgsta dainuoti. Taip pat ir tokias daineles, kurias dar būdami vaikais kadaise linksmai traukdavo ir jų tėveliai, seneliai ar net proseneliai. Trejų metų Vėjūnė lietuvių liaudies dainas mėgo nuo pat mažumės. Kadangi mergaitei labai patinka žiūrėti įvairių dainelių muzikinius klipus, jai ir visiems Lietuvos vaikams nepaprastai pasisekė, nes Vėjūnės mama Evelina Žičkienė ir močiutė Aušra Žičkienė sugalvojo pamėgtoms liaudies dainelėms sukurti gražius animacinius filmukus. Iš viso dešimties dainelių animacinių filmukų rinkinį, pavadinimu „Tilidūda“, dabar laisvai galima pasižiūrėti internete, kad ir per „YouTube“.
Bitutė pakalbino Vėjūnės mamą ir močiutę, kaip joms kilo tokia graži idėja.
 
 
Kam ir kaip kilo mintis sukurti dešimties vaikiškų liaudies dainelių animacinius klipus?
Evelina: „Youtube“ buvo pilnas gražių animuotų dainelių, tačiau anglų, vokiečių, rusų, ispanų kalbomis. Mano dukrytė Vėjūnė, kuriai tuomet buvo dveji metukai, labai noriai žiūrėdavo daineles, vis prašydavo dar. Lietuviškai, deja, nebuvo nieko panašaus. Su anyta vis pamąstydavome, kad reikėtų ką nors daryti ir nusprendėme: „Darom!“ Juk Vėjūnės močiutė Aušra dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, ji yra lietuvių dainyno žinovė ir ekspertė.
 
Kaip išsirinkote, kokios dainelės bus naujai įgarsintos ir animuotos?
Aušra: Galime didžiuotis – turime tikrai turtingą lietuvišką tradicinių vaikiškų dainelių repertuarą. Skambių, lengvai įsimenamų ir vizualiai išraiškingų kūrinėlių, tinkamų animaciniam filmukui sukurti, labai greitai pririnkau apie pusšimtį. Tada reikėjo spręsti, kurie iš jų yra patys geriausi, tinkamiausi. Muzikantai vertino dainelių muzikos ypatybes, teksto sklandumą, dailininkai gilinosi į būsimų filmukų kūrimo galimybes, Evelina daineles vertino pagal mažosios mūsų projekto „užsakovės“ poreikius. Aš žiūrėjau, kad daineles nesunkiai suvokti ir išmokti sugebėtų ikimokyklinio amžiaus vaikučiai, kad dainelės atspindėtų kelis ar net visus Lietuvos etnokultūrinius regionus, drauge ir mūsų muzikos įvairovę.
 
 
Kodėl jums apskritai taip rūpėjo įdainuoti ir animuoti būtent lietuvių liaudies daineles vaikams?
Evelina: Tai tos dainelės, su kuriomis ne tik mes pačios užaugome, jas dainavo mūsų tėvai ir seneliai. Tai mus vienija. Daineles smagu dainuoti visiems drauge.
Aušra: Liaudies dainelės skaičiuoja jau ne vieną savo istorijos šimtmetį. Jos yra laiko patikrintos, atsijotos, jose išliko tik tokia informacija, kuri iš tiesų mums svarbi ir artima. Tose paprastutėse dainelėse slypi mūsų kultūros kodas: kalba, intonacijos, išmintis, žaismė.
 
Kodėl dainelių rinkinys vadinasi „Tilidūda“?
Aušra: „Tilidūda“ – tai vienos iš dainelių pradžios garsažodis, kuriuo pamėgdžiojamas dūdelės tirliavimas. Tai filmuko veikėjo Jono, tokio trejų metų pono, pučiamos dūdelės garsas.
 
Ko vaikai išmoksta klausydamiesi ir dainuodami liaudies dainelių?
Aušra: Daug ko. Pirmiausia – kalbos. Dainelės labai paprastos, tačiau dainuodamas ir vis kartodamas jas vaikas įsimena pavadinimus, įvairias gyvūnų ir daiktų savybes, išmoksta gražios tarties (oho, pabandykite gražiai ir aiškiai padainuoti „o tai geras yra arklys“ su visomis „r“!).
Be to, vaikas susipažįsta su poetine kalba, ima atskirti priedainį ir uždavinį. Kiekviena dainelė – tai mažutė istorija, kurioje yra veikėjai, jie pristatomi, apibūdinami, ką nors veikia, jiems kas nors nutinka, jie kalbasi vienas su kitu. Vadinasi, vaikas įsisavina sklandaus pasakojimo pagrindus. Visiškai nejučiomis mažyliai išmoksta ir muzikinės lietuvių kalbos pagrindų, nes dainelių intonacijose slypi tik mūsų tautai būdingi garsų ir ritmo junginiai.
 
Koks buvo jūsų įspūdis, kai pamatėte jau sukurtus dainelių animacinius klipus?
Evelina: Rezultatas viršijo visus mano lūkesčius! Manau, kad mums labai pasisekė rasti ir pritraukti labai talentingus žmones, kurie įdėjo daugiau pastangų, nei kad galėjau tikėtis.
Aušra: Anūkėlė buvo tiesiog pakerėta filmukų.
Evelina: Labai gera kartu su Vėjūne žiūrėti tas daineles, jos neatsibosta ir man. Dabar dažnai niūniuoju nebe tas angliškas daineles, o šias – mūsų, lietuviškas. Prieš projektą dainuodavome tik „Du gaidelius“...
 
 
Kuri iš dainelių labiausiai patinka dukrytei?
Evelina: Mes sukame ir sukame visą rinkinį! Labiausiai patikusios dainelės net neišskirčiau –kiekviena savaip įdomi, įtraukianti, stebinanti.
 
Dainelėse veikia įvairūs gyvūnai. Koks iš jų labiausiai patinka?
Evelina: Mums abiem su dukryte labai patinka charizmatiškasis arklys. Bet kiekvienas gyvūnėlis šiose dainelėse labai mielas.
 
Daineles įdainuoja Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius su sūnumi Eivyduku. Kodėl pasirinkote būtent juos?
Aušra: Aistė ir Rokas seniai domisi tautosaka, ją nuolatos perteikia savo kūryboje. Maža to, jiedu augina sūnelį, tokio pat amžiaus kaip mūsiškė, tad negalėjo nejausti to paties dainelių repertuaro stygiaus. Jiems mūsų su Evelina idėja išsyk pasirodė labai priimtina. Ši šeima labai tiko mūsų sumanymui įgyvendinti dar ir dėl to, jog ėmėsi įgarsinti filmukus visi trys. Storas tėtės, melodingas mamos ir švelnus vaikelio balsas tobulai tinka įtaigiai perteikti dainelių turinį.
 
Ką norėjote perteikti filmukais? Kaip pasirinkote, kas ir kaip bus nupiešta?
Aušra: Labai norėjosi, kad dainelių-filmukų vaizdas būtų perteikiamas šiuolaikiniam vaikui puikiai suprantama vaizdų kalba. Štai dainelėje „Tindi rindi riuška“ vilkas šieną pjauna motorine žoliapjove, voverytė vilki krepšininko marškinėlius, kiškelis nabagėlis šoka pagal „senovinio“ magnetofono muziką, o meška visus fotografuoja „Polaroidu“. Filmukų dailininkės Eglė Čečenikovaitė ir Agnė Berlinskaitė nepaprastai jautriai perteikė ir įdomiai panaudojo daugybę vaizdo detalių: įvairiausius tradicinių audinių raštus, drabužių puošybos, netgi tradicinio lietuviško kaimo peizažo elementus.
 
Kodėl tokių dainelių yra tiek mažai Lietuvoje, nors vaikai vis dažniau mokosi visko iš interneto?
Evelina: Mes savęs klausėme to paties. Viskas turi savo pradžią. Manau, kad mes ir tapome ta pradžia. Labai norėjome, kad kas nors sektų mūsų pėdomis – kurtų lietuviškas daineles, net jei ir paprasčiau, namųsąlygomis. Manau, ledai pajudėjo.
Aušra: Animacinių filmukų kūrimas – labai brangus malonumas. Sukurti daug filmukų ir suformuoti pakankamą vaikiškų dainelių repertuarą, kuris iš tiesų yra savos kultūros pamatas, nejučia formuojantis mažojo piliečio kultūrines nuostatas, gali sau leisti tik didelės, turtingos šalys. Ir jos tą daro! Atkreipkime dėmesį: tokie filmukai dažniausiai yra laisvai prieinami. Iš tiesų ir mums reikėtų sukurti ne dešimtį, o kokį šimtuką animuotų dainelių, skirtų įvairiems vaikiško amžiaus tarpsniams. Su tokiu repertuaru mūsų žmogučiai jau galėtų drąsiai žengti į gyvenimą – jų kultūrinė tapatybė būtų neabejotinai tvirtesnė. Tai ypač svarbu mūsų emigrantų šeimoms, pasiryžusioms puoselėti lietuvybę svetur.
 
Kalbino Gintarė Minkevičienė

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?