Tėveliams

Kitokie filmai vaikams

Rugsėjo pradžioje, po vasaros atostogų, kartu su naujųjų mokslo metų pradžia savo duris vaikams ir jų tėveliams atveria koncertų salės, dramos bei kino teatrai. Atšalus orams, lyjant ar pučiant stipriam vėjui, smagiai ir šiltai laiką galima praleisti klausantis koncertų, žiūrint spektaklius ar kino filmus. „Skalvijos“ kino centras, įsikūręs Vilniaus centre, nuo rudens taip pat kiekvieną savaitgalį kviečia vaikus ir jų tėvelius į filmų programą šeimai, vadinamą „Karlsono kinu“.
Ne paslaptis, kad visi vaikai labai mėgsta filmus, ir galėtų juos žiūrėti labai ilgai. Išvyka į kino teatrą su tėveliais yra tikra pramoga. Vienuose kino teatruose, kramsnodami spragėsius, galite pamatyti naujausius pramoginius animacinius filmukus, sukurtus didžiosiose Holivudo kino studijose. Kituose, tokiuose kaip „Skalvija“, galima ne tik pamatyti įvairesnį kiną vaikams, kuriamą Europos ir kitų pasaulio kraštų režisierių, bet ir pabandyti patiems sukurti savo filmuką arba po filmo peržiūros susitikti ir pabendrauti su kino kūrėjais ar kitais įdomiais žmonėmis.
„Skalvijos“ kino teatre jau daugelį metų darbuojasi Goda Sosnovskienė. Ji rūpinasi, kokius filmus rodyti vaikams, kokios veiklos jiems pasiūlyti.
Taigi, kas tas „Karlsono kinas“ ir kokios įdomybės čia dedasi, Goda ir papasakojo smalsiajai Bitutei.
 
Kokie filmai rodomi „Karlsono kine“?

Į „Karlsono kiną“ kviečiami vaikai nuo trejų iki dvylikos metų – tol, kol žiūrėti filmų einama kartu su tėveliais. „Filmų programą sudarome labai kruopščiai, ieškome gero ir įdomaus kino vaikams. Į vaiką žiūrime rimtai ir su pagarba, – pasakoja Goda. – Juk kaip suaugusiajam, taip ir vaikui kinas yra būdas pažinti pasaulį, sužinoti daug įdomių dalykų apie save ir kitus. Mums svarbi ir filmo tema, ir istorija, ir patraukli meninė išraiška.“
Bitutė paklausė, ar rimti filmai gali būti tokie pat įdomūs kaip ir linksmi animaciniai filmukai. Goda mano, kad filmai, kurių pagrindiniai herojai yra paprasti vaikai, atsiduriantys išskirtinėse situacijose, savarankiškai ar aplinkiniams padedant sprendžiantys kilusius sunkumus, tikrai įtraukia mažuosius žiūrovus. Dažnai jie net įdomesni ir labiau jaudinantys nei išgalvoti amerikietiškų animacinių filmukų pasauliai. Žiūrėdamas tokį filmą vaikas susimąsto, mokosi, atjaučia, lygina tai, ką mato ekrane, su savo
pasauliu, savo patirtimi.
Štai kartą Goda su savo sūnumi išsiruošė į Tarptautinio vaikų ir jaunimo festivalio seansą, kuriame buvo rodomas gana rimtas Gvatemalos režisieriaus filmas vaikams „Didžiausias namas pasaulyje“ apie Pietų Amerikos kalnuose gyvenančią mergaitę. „Nerimavau, kad sūnui prailgs, nes iš filmo aprašymo ir reklaminio klipo buvo matyti, kad tai bus itin lėto tempo, realistiškas filmas, be jokių specialiųjų efektų ar įspūdingo garso takelio, – prisimena pašnekovė.
– Bet ką jūs manote? Salėje buvo labai tylu, vaikai kaip reta susikaupę žiūrėjo filmą. Majų genties mergaitė, pagrindinė filmo herojė, išgyveno didžiausią savo gyvenime nuotykį – netikėtai susiklosčius aplinkybėms ji turėjo perimti mamos atsakomybę rūpintis avių banda, tačiau žaisdama kalnuose praganė vieną avį. Kol ieškojo pražuvėlės, prapuolė visa likusi banda. Kad ją susigrąžintų, turėjo pereiti per beždžionių tiltą virš kalnų.
Vaikai salėje su dideliu susidomėjimu stebėjo, ar mergaitė išdrįs pereiti tiltą. Jeigu pereis, nugalės save ir užaugs.“ Po filmo Godos sūnus tik tarstelėjo, jog tai buvo gražiausias jo matytas filmas, o labiausiai įstrigusi vieta ir buvo toji akimirka, kai mergaitė turėjo pereiti per tiltą. Galbūt dėl to, kad kiekvienas vaikas turi įvairių baimių, kurias dažnai reikia nugalėti.
Šį rudenį „Karlsono kinas“ pakviesvaikus į dar drąsesnį nuotykį kino teatre – pasižiūrėti net dvi dokumentinio kino vaikams programas. Kiekvienoje programoje vaikai galės išvysti po tris trumpus dokumentinius filmus, kurių herojai – vaikai iš viso pasaulio. Tai ir atkakliai savo tikslų sporte ar kūrybinėje veikloje siekiantys vaikai (sumo imtynininkas Čikara iš Japonijos, sesutės baleto šokėjos iš Rusijos), berniukai ir mergaitės, užsiimantys neįprasta veikla ir laužantys įvairius stereotipus (vandens baletu užsiimantis Džiovanis iš Italijos, dešimtmetė riedlentininkė iš Olandijos), ir net vaikai, išgyvenę karo siaubą (devynmetė Nora iš Sirijos). Visuose filmuose – vaikų gyvenimai, jų pačių pastebėjimai, įžvalgos, kasdienės ir nekasdienės patirtys.
 
Po filmų – įdomūs susitikimai ir dirbtuvės

Po filmų peržiūrų „Skalvijos“ kino centras bent kartą per mėnesį pakviečia mažuosius žiūrovus į susitikimą su kokiu nors svečiu. Tai gali būti kino kūrėjas, atskleisiantis kino kūrimo paslapčių, gamtininkas, pamokysiantis mažuosius žiūrovus, kaip tausoti ir rūpintis gamta. Kartą, po detektyvinio filmo vaikams „Nono, berniukas Zigzagiukas“, salėje vaikų laukė pats tikriausias privatus seklys, kuris vaikams papasakojo apie savo profesiją. O po filmo „Keliaujantys paukščiai“, kurio viena iš herojų yra dešimties metų mergaitė, serganti raumenų liga ir judanti tik neįgaliojo vežimėliu, vaikų laukė susitikimas su moterimi, kuri didžiąją savo gyvenimo dalį turi negalią ir sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Kitą kartą po to paties filmo peržiūros pasikvietėme ornitologus – žmones, dirbančius su paukščiais. Jie vaikus supažindino su paukščių rūšimis, iš nuotraukų mokė, kaip juos atpažinti, kartu klausėsi jų balsų.
Filmus vaikai kuria patys Be filmų bei įdomių susitikimų, vaikai kartą per mėnesį kviečiami į animacijos dirbtuvėles. Čia jie gali išbandyti skirtingas animacijos technikas bei patys sukurti filmuką. „Šiemet sukonstravome specialią, beveik magišką animacijos dėžę, kurioje tarsi tikroje animacijos studijoje vaikai gali kurti animacinius filmukus. Savo pačių nuostabai vaikai pamato, kiek daug darbo, laiko ir kantrybės reikalauja net ir pats trumpiausias animacinis filmukas, – pasakoja Goda. – Po dirbtuvėlių vaikai kviečiami į kino seansą, o po jo kino teatro ekrane išvysta ir savo pačių sukurtą filmuką. Tada būna labai daug džiaugsmo.“ Animacijos dirbtuvėlių grupės yra nedidelės, priimama po dešimt vaikų, todėl susidomėjusiems patartina užsiregistruoti iš anksto.
Goda Bitutei atskleidė dar vieną įdomų dalyką. Pasirodo, vaikai kartais užsimano švęsti net savo gimtadienius šiose animacijos dirbtuvėlėse. Ir tai yra įmanoma – su savo svečiais kino teatre „Skalvija“ sukurti gimtadienio šventės filmą.
Bitutė paklausė Godos, ar šiame kino teatre vaikai gali nusipirkti spragėsių. Goda nusišypsojo ir atsakė, kad jų kino teatras įdomus dar ir tuo, kad spragėsių jame nėra. Bet čia yra kavinė, kur prieš ar po kino seanso galima išgerti gardžios kakavos ar paskanauti naminio pyrago: „Tai yra mūsų kino teatro kultūra, jos mokome ir vaikus.“

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?