Bitutės svečiai

Medeina gyvena su tikrais indėnais

Šią vasarą Bitutė susipažino su mergaite, turinčia labai gražų lietuvišką vardą – Medeina. Savo šešerių metų gimtadienį mergaitė atšventė Vilniuje, su savo mamos Jurgitos artimaisiais ir draugais. O po vasaros atostogų vėl išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur gyvena indėnų rezervate. Medeinos tėtis Gary – indėnas, kilęs iš lakotų genties.
Žinau, kad vaikai labai mėgsta istorijas apie indėnus, o štai susipažinti su tikrais indėnais – ne taip paprasta. Jie gyvena labai toli – Amerikoje, be to, ir ten jų nėra daug, nes ne vieną šimtmetį indėnai kentėjo į Ameriką atvykusių naujakurių persekiojimus. Dabar indėnai gyvena rezervatuose – jiems skirtose teritorijose, kur patys turi savo valdžią, savo įstatymus ir stengiasi išlaikyti savo tradicijas. Susidomėjusi indėnų gyvenimu ir norėdama jiems pagelbėti, į rezervatą atvyko ir Medeinos mama, antropologė Jurgita Saltanavičiūtė. Čia ji susipažino su Medeinos tėčiu Gary Antoine, ir taip susikūrė lietuvių indėnų šeima, apie kurią Bitutė ir paklausinėjo Jurgitos ir Medeinos.
 

Kuo skiriasi lietuvių ir indėnų šeimų tarpusavio santykiai?

Rouzbude lakotų šeimos didelės. Šeima, kurioje auga trys vaikai, būtų vadinama maža. Tačiau didelėse šeimose sunku visiems skirti daug dėmesio, šeimos kartu susirenka tik per šventes ar nutikus kokiai nelaimei.

Lakotų kultūroje labai svarbu individualumas – žmogus pats sprendžia, ką jam daryti, o kiti gali išreikšti pritarimą palaikydami jo sprendimus. Nuo mažų dienų čia neįprasta drausminti vaikų – tikimasi, kad stebėdami suaugusiuosius jie išmoks gerai elgtis. Lietuvių gyvenimo būdas yra palyginti ramesnis, daugiau taisyklių, kurios būtinos gyvenant didesnėje visuomenėje ar miesto sąlygomis.

 
Papasakokite apie indėnų gyvenimo būdą – ar yra tokių, kurie vis dar gyvena palapinėse, kuria laužus, medžioja? Kuo užsiima indėnai?
Palapinių – tipių – stovyklos yra XIX amžiaus lygumų klajoklių gyvenimo būdas. Dabartiniai indėnai vargu ar patys norėtų į tuos laikus sugrįžti. Materialinės kultūros pokyčiai ir šiuolaikiniai patogumai (skalbyklės, džiovyklės, automobiliai) yra būtinybė net ir tradiciškiausių močiučių namuose. Žinoma, įvairių stilių palapinės yra naudojamos vasarą, kai žmonės vyksta į tradicinių šokių šventes ar religines apeigas (pvz., Saulės šokio). Tačiau net ir stovyklaujant dušas ir švarūs drabužiai yra kasdienė būtinybė.
Indėnai gyvena ten, kur jiems patogu ir kur jų šeimos turi pragyvenimo šaltinį. Rezervatuose yra indėnų šeimų, kurios turi žemės, tad arba patys augina gyvulius, arba ją išnuomoja ganykloms. (Rouzbude klimatas nėra palankus žemdirbystei – mažai kritulių, vėlyvos šalnos). Pasiturinčios šeimos garbė yra žirgai. Žirgas nuo XIX amžiaus užima ypatingą vietą lakotų kultūroje. Vis dėlto buitis rezervatuose labai skurdi, infrastruktūra – neišvystyta, nedarbas siekia 80 procentų.
Medžioja ir žvejoja daugelis, tačiau tai daugiau pramoga. Jaunesnioji karta nebeturi tokių gerų šaudymo, žvėrių sekimo įgūdžių. Taip pat mieliau valgo picas ir traškučius nei uogas ar žvėrieną. Žinoma, tebėra bendruomenių, kuriose tradicinė veikla, lakotų kalba bei visuomeniniai santykiai yra puikiai išsilaikę ir perduodami iš kartos į kartą.
 
Iš knygų ir filmų žinau, kad indėnai turėjo labai įdomius vardus. Ar šiandien tie vardai jau išnykę?
Taip, senieji lakotų vardai apibūdina kokią nors žmogaus savybę, patirtį ar sugebėjimą. Pavyzdžiui, vieno iš Medeinos senelių vardas buvo Jo Geroji Lazda (išminties simbolis), kitas – Skydas. Ne visi vardai buvo tokie teigiami, kaip ir žmonių savybės, pvz.: No Moccasin – Be Batų, Bad Milk – Surūgęs Pienas. Dabar naudojami senųjų vardų angliški vertimai, tik jie ne visada tiksliai perteikia tikrąją reikšmę.
Daugelis indėnų turi angliškas ar prancūziškas pavardes, tai liudija istorinius kontaktus su prekeiviais ar naujakuriais. Kai kurie indėnai tokias pavardes dabar sąmoningai keičia į giminėje buvusias senąsias lakotiškas pavardes.
 
Medeinos tėtis Gary yra šaudymo iš lanko čempionas. Ar Medeina irgi norės mokytis šaudyti?
Taip, Medeina turi lanką. Kai tėtis treniruojasi, ji taip pat bando šaudyti į taikinius kartu. Deja, tai nėra lengva.
 
Ar Medeina lanko darželį, ar mokyklą, ar pabūna su savo seneliais ir kitais giminaičiais?
Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikai mokyklą pradeda lankyti anksčiau – nuo penkerių metų. Taigi Medeina jau baigė darželio klasę, išmoko skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Namie ji skaito lietuviškas knygeles su mama.
Medeinai labai patinka grįžti į Lietuvą, kur jos laukia seneliai, krikšto tėvai ir pusbroliai, ir daug draugų bei draugių. Kaip smagu pasimaudyti ežere, perbristi seklia Vilnele, pažaisti parke!
 
Kokias šventes turi indėnai ir kaip jas švenčia? Gal yra kokių panašumų su lietuvių šventėmis ir tradicijomis?
Indėnai švenčia amerikietiškas šventes – Kalėdas, Padėkos dieną, Atminties dieną, Motinos ir Tėvo dieną, gimtadienius ir t. t. Šios dienos – puiki proga susirinkti šeimoms drauge.
Tradicinis lakotų kalendorius taip pat minimas. Sakoma, kad lakotai stebėdavę žvaigždžių padėtį danguje ir tam, kad būtų išlaikyta pasaulio tvarka, metų ciklo kaitą iki šių dienų mini kelionėmis į tam tikras šventas vietas atlikti apeigų ir dainų. Pvz., per pavasario lygiadienį lakotai kopia į Juodojo Briedžio kalną Juoduosiuose Kalnuose. Vasaros viduryje vykstantis keturių dienų trukmės Saulės šokis siejamas su vasaros saulėgrįža.
 
Ar į rezervatą laisvai galima patekti ir jo išvykti?
Taip, galima.
 
Ką Medeina norėtų veikti užaugusi?
Sunku pasakyti. Kol kas jai labai patinka dainuoti, šokti ir kurti filmukus apie savo žaislus.
 
Ar indėnų patiekalai panašūs į lietuviškus valgius?
Indėnų virtuvė neįsivaizduojama be mėsos. Tradicinis valgis – bizono mėsa, kurią šiandien, ypač kasdienėje virtuvėje, pakeičia jautiena. Indėniškas tako – tai pilnoje aliejaus keptuvėje iškepti mieliniai blynai su malta mėsa, meksikietiškais prieskoniais, virtomis raudonomis ar juodomis pupelėmis ir smulkiai pjaustytomis salotomis, pomidorais, svogūnais, sūriu ir salsos padažu bei grietine ant viršaus. Mūsų šeimoje vienas mėgstamiausių patiekalų yra laukinio kalakuto sriuba su moliūgais. Prieskonių lakotų virtuvėje mažai arba jie beveik visai nenaudojami – sakoma, kad šviežiai mėsai prieskoniai nereikalingi.
 
Ką patartumėte paskaityti vaikams, susidomėjusiems indėnais ir norintiems daugiau sužinoti?
Į lietuvių kalbą yra išversta nemažai knygų apie indėnus. Vis verčiama naujų. Buvome maloniai nustebinti, kad Lietuvoje yra pramoginių parkų ir vaikų stovyklų indėnų tematika. Ieškantiems autentikos, Vilniuje kunigas Antanas Saulaitis turi indėniškų dirbinių ir literatūros kolekciją. Artimiausiu metu planuojama ją pristatyti visuomenei. Bet daugiausia apie indėnus sužinosite patys nuvykę į rezervatus ir aplankę indėnų bendruomenes Amerikoje.
 

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?