Bitutės svečiai

Vakaro malda šeimoje

Aurelija ir Evaldas Lasiai augina penkis vaikus – tris berniukus ir dvi mergaites. Du vyresnėliai broliai Augustinas ir Ignotas lanko mokyklą, šešiametė jų sesė Teodora – priešmokyklinę grupę, o dar mažesnė sesė Faustina ir neseniai gimęs Bernardas auga namuose. Po kiekvienos dienos, pilnos įvairių nuotykių, darbų ir žaidimų, visa šeima prieš miegą susirenka kartu vakaro maldai. Tai labai svarbi šios šeimos tradicija.
 
Maldos kampelis namuose
 
Jaukiame name gyvenanti šeima vieną savo namų kampelį yra paskyrusi maldai. Maldos vieta papuošta žvake, keliomis nuotraukomis, maža Marijos statulėle, šv. Jono Pauliaus nuotrauka su relikvija ir dar žuvyčių akvariumu. Čia taip pat stovi ir mažas indelis su švęstu vandeniu.
 
Pavalgę vakarienę, nusiprausę ir pasiruošę nakčiai visi prieš miegą subėga į maldos kampelį ir  persižegnoja kryžiaus ženklu. Jei būna susipykę, šeimos nariai šioje vietoje atsiprašo vieni kitų. Tada vaikai su tėveliais gieda giesmelę, dėkoja už ką nors ar ko nors prašo Dievą. Paskui sukalba „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir viską baigia labai svarbiu tėčio palaiminimu. Su švęstu vandeniu darydamas kryžiaus ženklą kaktoje tėtis palaimina visus šeimos narius: pirmiausia dar tik pusės metų Bernardą, tuomet dvejų Faustiną, šešerių Teodorą, aštuonerių Ignotą, dešimtmetį Augustiną ir mamą. „O kai Bernardas dar buvo mamos pilve, tėtis palaimindavo jį ant mamos pilvo padarydamas kryžiaus ženklą“, – prisimena Teodora.
 
Dėkojimai ir prašymai
 
Bitutė paklausė vaikų, už ką jie daugiausia dėkoja Dievui ir ko prašo. „Aš dėkoju už šią dieną, – pirmasis pasakoja Augustinas. – Pavyzdžiui, jeigu dabar reikėtų dėkoti, dėkočiau, kad galėjau susitikti su draugais. O kadangi mūsų vieno draugo mama su tėčiu yra išsiskyrę, dažniausiai prašome, kad jie susitaikytų ir sugrįžtų į savo šeimą.“
 
Ignotas pritaria vyresniajam broliui ir priduria, kad dar dažnai meldžiasi už savo draugą, jog šis tikėtų Dievą: „Mes su juo draugaujame mokykloje. Man jis sakė, kad netiki. O aš tikiu.“
Šešiametė Teodora dėkoja už brolius, sesę, tėvelius, ir prašo, kad visi draugiškai sutartų.
 
Nuotykiai
 
Net ir maldos vietoje vaikams nutinka visokių nuotykių. Štai kartą, dar būdama ketverių, Teodora kartu su mažąja Faustina išgėrė visą šventintą vandenį. „Dėl šios išdaigos mamytė nesupyko, tik labai juokėsi“, – prisimena Teodora ir priduria, kad švęsto vandens daugiau nebegeria.
Ne visiems šeimos vaikams pavyksta ramiai išbūti per maldelę. Faustina dažnai mėgsta išdykauti ir žaisti. Nerimsta ir mažasis Bernardas.
 
Vyresnėlė Teodora sako, kad labai mėgsta žaisti su broliuku: „Aš jį moku labai gerai prajuokinti. Ir man nesvarbu, kad Bernardas kartais rauna plaukus. Aš neverkiu, nes plaukai juk vis tiek atauga.“
 
Svarbu susipykus susitaikyti
 
Bitutė paklausė vaikų, ką jie daro, kai melstis ateina susipykę. „Kai meldžiamės, mes nesipykstame. Mes ir nenorime pyktis prieš maldą“, – tvirtina Teodora. Jos vyresnieji broliai Augustinas ir Ignotas susipykę dažniausiai prieš maldą atsiprašo vienas kito.
 
„Mums pavyksta susitaikyti ir kai nereikia eiti melstis. Praeina koks pusvalandis po kivirčo ir susitaikom,  – pasakoja Augustinas. – O kartais, kai būna bloga diena, nueiname miegoti vėlai. Tada per maldą nieko neprašome, negiedame. Tik sukalbame maldeles, persižegnojame ir miegame. Arba paprašome, kad tėtis mus palaimintų. Kartais, kai būna labai vėlus metas, meldžiamės ir atskirai – aš su broliu ir tėčiu viršuje, o mama su mergaitėmis apačioje.“
 
Advento tradicijos
 
Malda ir maldos kampelis ne visada būna vienodi. Štai likus keturioms savaitėms iki šv. Kalėdų namuose atsiranda advento vainikas, dar po poros savaičių  statoma prakartėlė.
Adventas – tai šv. Kalėdų laukimas, trunkantis keturias savaites. Kad šis laikas neprailgtų, ant advento vainiko kiekvieną savaitę šeima uždega vis po naują žvakę. Pirmą savaitę ant vainiko dega tik viena žvakė, antrą savaitę – dvi, trečią uždegamos trys žvakės, o ketvirtą – keturios.
 
Prakartėlę šeima pastato adventui įpusėjus. „Iš kartono dėžės padarome ir išpaišome Betliejaus tvartelį, – pasakoja mama Aurelija. –  Vaikai sudeda avytes, kupranugarį, asiliuką ir karvę iš savo gyvūnų kolekcijos. Pribarstome iš kaimo atsivežto šieno. Pastatome Juozapą su Marija, nulipdytus iš molio. Jėzulį į ėdžias paguldome per Kūčias. Prakartėlė stovi vaikams pasiekiamoje vietoje, tad jie žaidžia su tvartelio figūrėlėmis, atsineša papildomų veikėjų.“
 
Ignotas ir Augustinas džiaugiasi, kad per adventą dažnai rytais gauna paslaptingų laiškelių: „Dažniausiai juos randame virtuvėje, nes ten pakabinta dėžutė. Kartais laiškelis būna už advento vainiko. Nežinome, kas juos rašo, bet mums labai patinka juos gauti. Kartais laiškeliuose būna kokia nors maža dovanėlė. Kartais būna užrašyta užduotis arba darbelis, kurį reikia tą dieną padaryti, pavyzdžiui, susitvarkyti kambarį. Dar būna, pavyzdžiui, koks nors angeliukas, kurį reikia nuspalvinti.“
 
Jėzaus gimtadienis
 
Bitutė paklausė Augustino ir Ignoto, ar jie žino, kas yra šv. Kalėdos. „Tai Dievo gimtadienis“, – skuba atsakyti Ignotas.
Augustinas taip pat žino, kad prieš Kalėdas reikia nueiti išpažinties. Jis prisimena, kaip buvo baisu pirmą kartą jos eiti: „Tačiau po išpažinties būna labai gera. Ateina toks jausmas, lyg tavo našta nukrenta nuo tavęs. Labai palengvėja.“
 
Dėkodama vaikams už jų pasidalinimą ir įkvėpimą vakarais melstis, Bitutė paklausė paskutinio dalyko: „Ar vakaro malda neatsibosta?“ – „Ne, nes malda vis kuo nors skiriasi. Nė viena diena nebūna vienoda, kaip ir malda“, – pokalbį baigia Lasių vyriausieji berniukai.

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?