Per tamsą - šviesos sutikti

Iš rudens – žiemon, o paskui – švieson

Kai kieme stovinčio beržo viršūnėje belieka tik keli vėjy virpantys geltoni lapeliai ir debesys virš galvų leidžiasi grėsmingai žemai, bitės net ir jaukų vidudienį jau nebesižvalgo pro avilių lakas. Nunirusios savo namų gilumon, jos visą laiką triūsia – tvarkosi, valosi ir sparneliais vėdina avilio orą. Į žemę atėjo lapkritis, kuriam pavesta dar labiau trumpinti dieną, nuskainioti medžių lapus ir gamtą paruošti žiemai. Matydami tokius pokyčius, ypač prie vakaro vis artėjantį rytą, apie būsimą žiemą galvojame ir mes. Ar gali būti kitaip – juk žiema turi būti graži: balta, snieguota, galbūt – šerkšnota. Žinoma, šiandien apie ją tik svajojame. O kokia ji bus, sužinosime netrukus.

Lapkričio pradžioje pamatome, kad spalis nuveikė daug darbų, gal net pernelyg: nuplėšė lapus, nuskainiojo žiedus. Šiemet daug augalų žydėjo labai ilgai, todėl gamta juos nuraminti, sustabdyti nuo tokio „darbo“ pasitelkė šalnas. Mažuma augalų savo žiedus išsaugo per visą rudenį.

Tik lapkričio vidury nurimsta žvėrys ir paukščiai – baigiasi šio rudens kelionių šurmulys. Nuo pat vasaros galo daugelis sparnuočių keliavo žiemaviečių link: kiekviena rūšis savo laiku, tad galėjo atrodyti, jog paukščių plazdėjimas niekada nesibaigs. Iki dabar dar regėjome kikilius ir strazdus, iš šiaurės skrido alksninukai ir svirbeliai. Dabar laukuose liko pempės, laukiančios ir nelaukiančios stipresnio šaltuko, o ežeruose – žąsys, kurias išgins tik ledas. Žvėrys pasiskirstė vietas, įsikūrė ten, kur galės ramiai ir saugiai praleisti žiemą.

Sakysite – o iš kur jie žino apie žiemą, jei daugelis nėra jos regėję. Jie jaučia ją, o gamta pasako, kaip jai ruoštis. Gyvūnų tėvai jaunikliams tikrai negali nieko papasakoti ir perduoti savo išminties – visi kliaujasi savo įgimtomis savybėmis. Viena jų – šilti kailiai. Tas pat ir paukščiams: rudenį jų plunksnų apdare išauga tiek daug purių, minkštų pūkų, kurie juos aprengia šiltesniu nei vasarą rūbu. Patys paukščiai nedarė nieko, nedėjo jokių pastangų. Tai gamta juos aprengė!  

Kada bus galima išbandyti visus šiuos rūbus? Kada jų prireiks? O – labai greitai...

Dar tik lapkričio galas, kalendorius skaičiuoja paskutines rudens meto dienas. Mes jau buvome pripratę prie ledokšnių, braškančių ir čežančių po kojomis einant į mokyklą. O vieną rytą pamatome baltuojantį sniegelį – dar ne sniegą, ne baltą jo patalą, o tik baltą snaigių drobulę. Ant takų ir kelių jų gausiau, čia lieka baltai atsispaudusios mūsų pėdos, šuniuko letenyčių apskritimai. Tačiau toks sniegas beregint ištirps – įdienojus jo nematysime. Ką jis reiškia? Gal tai būsimos žiemos ženklai? Vargu...

Iš tikro naktį turėjo lynoti, tik oro temperatūra ten aukštai, prie debesų, buvo jau visai žema, todėl iš dangaus krito ne lašai, o sukosi snaigės. Snaigelės ištirpo ir palaistė žemę. Jeigu  jų būtų daugiau, galbūt takais virvėtų upeliukai. Arba vanduo sušaltų į ledokšnius...

Jeigu jums taip reikia žiemos, būkime kantrūs: čia pat gruodis, o nuo jo pradžios bet kada gali prasidėti žiema. Dažniausiai taip nutinka, kad net ir gausesnis pirmasis lapkričio sniegas ištirpsta iki paskutinės saujos, o gruodyje jis išlieka ir gali gulėti per visą žiemą.

Žinoma, pirmasis sniegas visada atrodo labai patraukliai – jis toks baltas, švarus. Nuo jo taip gera akims. Jo purus sluoksnelis, užklojęs žemę, saugo nuo šalčio medžių šaknis. Kuo storesnis jis bus, tuo saugiau ir jaukiau bus augalams, dirvos paviršiuje gyvenantiems sliekams, sniego prispaustoje žolėje naršantiems pelėnams. Tačiau ne visi tokie maži, po sniegu nunyrantys. Kai kam baltoji sniego lyguma, pridaigstyta medžių ir krūmų, yra lyg naujo vaizdo pasaulis. Štai po nakties visur mirga lapių pėdelės – naktį jos šmirinėjo, šniukštinėjo kaip visada, tik – anksčiau jų maršrutų nematėme ir nesupratome. Dabar viskas užrašyta baltojoje žiemos knygoje. Taigi, kur buvo lapė, ką veikė?

Naktys dabar ilgos, pačios ilgiausios metuose – juk čia pat gruodžio pusė. Todėl lapė apėjo mūsų namų pakiemiais, ilgai šniukštinėjo dirvone ir, matyt, ten surado peliukų. Žmonėms sumigus, atėjo į kiemą ir čia surado kai ką ėdamo. Paryčiais patraukė į mišką ir jei nespėjo pernakt pasisotinti, net ir dabar, dieną, kažkur peliauja. Sniege savo autografus paliko ir kiškis, stirnos, kurapkos, net varna ir šarka. O priešais langus po lesykla – paukščių mažų kojelių raštai.   

Dabar lesykla jau turi būti įrengta. Net jeigu ir manote, kad paukščiai dar gali susirasti lesalo patys, paberkite nors saujelę saulėgrąžų – tegul pratinasi, patiki mūsų gerumu. Tačiau žinokime ir prisiminkime: jeigu jau pradedame paukščius lesinti, globoti, tą turėsime daryti visą žiemą, kasdien, nes gamtoje nėra poilsio dienų ir atostogų.

Pagaliau ateina tamsiausias metas, kai diena (taip sako kalendorius) trunka vos septynias valandas ir keletą minučių. Taip tęsis keletą dienų, iki Kalėdų. O kartu su jomis sugrįš šviesa. Arba – šviesa pradės grįžti po šios didžiausios mūsų šventės.

Dar pakalbėkime apie žiemą ir Kalėdas. Jūs tikriausiai puošite eglutę? Na žinoma, kaip kitaip. Tačiau eglutę įsigykite tik iš tų, kurie ją nukirto teisėtai, kurie žinojo, kuri eglelė girioje negalės augti. Jūs galite puošti ir eglutę, augančią kieme. O jei tokios neturite, patys sau pažadėkite, kad pavasarį ją pasodinsite ir turėsite ilgai ilgai.

Kalėdos – dovanų metas. Tačiau dovanas smagu ne tik gauti, bet ir dovanoti. Jeigu netikite, pabandykite. Tiesa, kartais dovana gali būti jūsų gerumas, jūsų ištarti švelnūs, užjaučiantys žodžiai. Kalėdos – susitaikymo metas. Būkime geri vieni kitiems, būkime geri gamtai, visiems jos gyventojams – dideliems ir mažiems. Juk mes mokame būti tokie?

 



Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?