DJ Voro laisvalaikio tinklas

Kaukvabalio Mokslinčiaus akademija

Girdėjau, kad žemynai juda, ar tai tiesa? (Vitalijus, 8 m.)
Taip, žemynai iš tiesų juda, tik labai lėtai – per metus po kelis centimetrus. Žemę dengia tam tikras apvalkalas, kurį sudaro tektoninės plokštės, ant kurių yra visa, ką matome aplink: ir vandenynai, ir kalnai, ir kiti žemės paviršiaus dariniai. Šį žemynų judėjimą mokslininkai tiria vadovaudamiesi vadinamąja žemynų dreifo teorija, kurią 1912 m. iškėlė vokiečių geografas Alfredas Vegeneris. Ši teorija tuo metu buvo tokia neįtikėtina, kad ji pripažinta tik prieš 30 metų, nes atsirado galimybė ją patikrinti moksliniais metodais. Tiesa, tikrai nustebsi sužinojęs, kad dinozaurų laikais, maždaug prieš 100 milijonų metų, Lietuva buvo maždaug toje vietoje, kur dabar yra Antarktida. Susirask žemėlapyje Antarktidą ir Lietuvą ir pamatysi, kaip per tokį ilgą laiką pasislinko žemynai.
 
Kuo skiriasi slibinas ir drakonas? (Darius, 7 m.)
Jei paklaustum suaugusiųjų, kuo skiriasi šios dvi būtybės, greičiausiai sulauktum atsakymo – ogi niekuo, mat tai tas pats padaras, tik vadinamas skirtingai. Tačiau mudu esame mokslininkai ir žinome, kad kiekvienas skirtingas žodis apibrėžia skirtingus dalykus, nors kartais ir labai panašius. Žinoma, drakonai ir slibinai realybėje neegzistuoja, tačiau jie egzistuoja pasakose. Pasakas tirianti mokslo sritis vadinama mitologija. Taigi, mitologijos specialistai seniai išaiškino, kuo skiriasi šios dvi mitinės būtybės. Drakonas paprastai turi vieną galvą, o slibinas jų gali turėti kelias (dažniausiai tris ar net devynias). Savo išvaizda slibinas labiau primena daugiagalvę gyvatę, o drakonas panašesnis į dinozaurą. Žinoma, ne specialistai šių skirtumų neišmano, todėl kartais ima ir pavadina slibiną drakonu arba atvirkščiai.
 
Girdėjau, kad robotų kūrėjai vadovaujasi kažkokiomis taisyklėmis, kokios jos? (Gintaras, 10 m.)
Taip, robotų kūrėjai vadovaujasi trimis taisyklėmis, kurias maždaug prieš 50 metų sukūrė rašytojas fantastas Aizekas Azimovas. Šios taisyklės, dar kartais vadinamos robotikos dėsniais, yra savotiškas robotų kūrėjų garbės kodeksas, kurio laikantis robotų naudojimas yra nepavojingas. Šios taisyklės skamba taip:
1. Robotas negali pakenkti žmogui arba savo neveiksnumu leisti, kad žmogui būtų pakenkta.
2. Robotas privalo paklusti visiems žmogaus įsakymams, išskyrus tuos atvejus, kai jie prieštarauja pirmajai taisyklei.
3. Robotas turi rūpintis savo saugumu ir gerove tol, kol tai neprieštarauja pirmai ir antrai taisyklei.
Taigi, jei matei animacinį filmą apie robotuką Wall-e arba Terminatorių, dabar turėtum suprasti, kuris iš šių robotų buvo sukurtas laikantis robotikos taisyklių.
 
Ar varpų muzika iš tiesų gydo? (Teresė, 7 m.)
Moksliniai tyrimai įrodė tik tiek, kad klausydami varpų skambesio kai kurie žmonės nusiramina ir tai gali teigiamai veikti sveikatą. Kokios nors ypatingos gydymo galios varpai, deja, neturi. Žinoma, tu paklausti, o tai kodėl kai kurie žmonės sako, kad varpų skambesys gydo? Tikėjimas, kad varpai gali gydyti, kilo dėl susiklosčiusių niūrių ir liūdnų istorinių aplinkybių. Viduramžiais visoje Europoje siausdavo maro epidemijos (epidemijos kyla, kai kokia nors užkrečiama liga serga labai daug žmonių; kartais pas mus žiemą būna gripo epidemija, tada tau nereikia eiti į mokyklą, tėveliai niekur neleidžia, saugodami, kad nesusirgtum). Tad miestuose be perstojo skambėdavo varpai kaip įspėjimas, kad keliautojai nekeltų kojos vidun. Tai buvo baisi nepagydoma liga, nuo kurios mirė beveik pusė Europos gyventojų. Laikui bėgant imta tikėti, kad varpais skambinta norint užmušti ligą sukeliančias bakterijas. Žinoma, maras nebūtų siautęs ir daug to meto žmonių būtų likę gyvi, jei būtų prausęsi (o darydavo tai labai retai) ir sportavę (sportas ilgą laiką laikytas nederama veikla). Tad sportuok ir būk švarus, nes mokslininkai turi būti sveiki ir stiprūs!

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?