Vabalo Elniaragio metraščiai

Saulės mūšis – baltų vienybės diena

Jei kas paklaustų, koks garsiausias senovės lietuvių mūšis prieš kryžiuočius, nedelsdami išpyškintume: Žalgirio! O dar? Manau, kad ir Saulės mūšis daugeliui bus girdėtas ir įsimintas, jau vien dėl tokio gražaus, visai ne kariško pavadinimo. Tai irgi didelė mūsų protėvių pergalė, įvykusi prieš 780 metų. Net ir šiuos metus mūsų Seimas paskelbė Saulės mūšio metais.
 
Kryžiaus žygis prieš Lietuvą
Dar kiek daugiau nei 170 metų iki Žalgirio. Pats Lietuvos valstybės priešaušris, pirmieji Mindaugo valdymo metai. O Lietuvos pakraštyje gyvena žemaičių gentis, į kurios žemes vis atsibeldžia naujas priešas – geležimi kaustyti riteriai su apsiaustais, ant kurių išsiūti raudoni kalavijai. Todėl juos ir vadina kalavijuočiais, nors tikrasis jų pavadinimas – Livonijos ordinas.
Šie atėjūnai jau nukariavę didelę dalį latvių ir estų žemių, o dabar pradėjo pulti ir Lietuvą. Prieš pagonis lietuvius, žemaičius, lyvius, latvius, estus kartais skelbiami ir kryžiaus žygiai – tai reiškia, kad visos Europos riterija kyla kalavijuočiams į pagalbą.
1236 metų vasario 19 dieną popiežius Grigalius IX ir paskelbė tokį kryžiaus žygį. Į kovą prieš žemaičius atvyko per du tūkstančius vyrų iš Saksonijos, du šimtai karių iš Pskovo. Žygiui vadovavo popiežiaus legatas (pasiuntinys) Vilhelmas. Kryžininkai norėjo mestis į kovą jau tą pačią vasarą, bet kalavijuočių ordinas nebuvo pasiruošęs ir delsė. Ordino vadas, magistras Folkvinas, visai nepažinojo laukinių žemaičių žemių, nebuvo dar surinkęs visų savo pavaldinių. Bet popiežiaus legatas Vilhelmas vis dėlto privertė kilti į žygį – mat pabūgo, kad ilgai laukę į namus išsiskirstys susirinkę kryžeiviai. Tiesa, išžygiavo jie šiek tiek pavėlavę – jau rugsėjo gale, nepatogiu laiku.
 
Kalavijuočių žlugimas
„Maldininkai gan nudžiugo ir būriuosna susirikiavo. Su kariuomene gan stipria jie į Lietuvą žygiavo“, – rašoma to meto kronikoje. Trys tūkstančiai su viršum karių įsiveržė į Šiaulių žemę (senuose raštuose ji dar vadinta Saulės žeme), netrukus patraukė niokoti Laukuvos kunigaikščio Vykinto žemes. Vykintas buvo netikėtai užkluptas, ir vokiečiams pavyko nusiaubti didelį plotą. Su grobiu jie pasuko atgal. Bet žemaičiai per tas kelias dienas sutelkė jėgas. Šiaulių kunigaikščiai Bulioniai, Vismantas ir jo broliai, kuriuos iš pat pradžių buvo užpuolę kryžininkai, dabar pastojo šiems kelią. Buvo rugsėjo 21-oji, kažkur  netoli Šiaulių (tiksli Saulės mūšio vieta taip ir liko nežinoma).
Kalavijuočių magistras sušuko saviesiems nieko nelaukiant pulti lietuvius ir „su garbe ir pergale ant žirgų grįžti į namus“. Bet lietuviams į pagalbą tuoj atskubėjo kunigaikščio Vykinto jėgos – trys ar keturi tūkstančiai karių. Šarvuotiems Kalavijuočių ir kryžininkų riteriams buvo sunku kautis pelkėtoje vietoje, kurioje klimpo jie patys ir jų žirgai. Rugsėjo 22 dienos rytą prasidėjęs mūšis pasibaigė visiška žemaičių pergale. Jame paguldė galvas beveik du tūkstančiai kryžeivių, žuvo ir kalavijuočių ordino magistras Folkvinas. Saulės mūšis reiškė ir paties Livonijos ordino galą – pernelyg didelis jam buvo suduotas smūgis. Kalavijuočiams teko prisijungti prie kito galingesnio ordino – kryžiuočių. Nuo tada jau kryžiuočiai buvo pagrindinis Lietuvos priešas, kuriam lemiamas smūgis suduotas tik po beveik dviejų šimtmečių, Žalgirio mūšyje.
 
Saulės mūšio herojai ir karalius Mindaugas
Tolesnis Saulės mūšio herojų – kunigaikščių Vykinto, Vismanto likimas glaudžiai susijęs su pirmuoju mūsų karaliumi Mindaugu. Kunigaikštis Vismantas greičiausiai buvo pirmasis Mindaugo žmonos Mortos vyras. Kronikose rašoma, kad Mindaugas Vismantą nužudęs ir pagrobęs jo žmoną:  „...o štai Bulaičiai – Vismantas, jį gi nužudė Mindaugas ir jo žmoną paveržė, ir jo brolius išžudė Gedvilą, Sprudeiką...“ Vis dėlto istorikai linkę manyti, kad Vismantas žuvo kur kas vėliau, nei Morta ištekėjo už Mindaugo, ir su pirmuoju vyru Vismantu ji tiesiog išsiskyrė. Dėl to Vismantas, matyt, jautėsi įžeistas ir vėliau parėmė Mindaugo priešininką Tautvilą.
1247 metais Mindaugo brolio sūnus Tautvilas susipyko su Mindaugu dėl valdžios. Pagalbos Tautvilas kreipėsi į kitą savo dėdę, motinos brolį Vykintą. Žemaičių kunigaikštis Vykintas, ir pats nesutardamas su Mindaugu, ėmėsi burti sąjungą prieš valdovą. Į ją stengėsi įtraukti ir buvusį priešą – Livonijos ordino magistrą Andrių. Šis, dar prisimindamas Saulės mūšį, pareiškė kad prisideda prie sąjungos tik dėl Volynės kunigaikščio Danieliaus: „Tiktai dėl tavęs darome taiką su Vykintu, nors jis pražudė daug mūsų brolių.“ Kurį laiką vyko kovos. 1251 metais Mindaugas buvo apgulęs Vykinto pilį ir ten sužeistas, bet galų gale laimėjo, pasikrikštijo ir karūnavosi Lietuvos karaliumi. O apie Vykintą metraščiai daugiau jau nieko neberašė.
 
Paminklas baltų vienybei
Saulės mūšio data – 1236 metų rugsėjo 22-oji – laikoma ir Šiaulių miesto gimtadieniu, nes tądien pirmą kartą paminėtas Šiaulių (Saulės) vardas. Tiesa, tiksli mūšio vieta nežinoma. Sutarta mūšio vieta laikyti lauką Joniškio rajone, netoli Jauniūnų kaimo, ten, kur upelis Tautinys  įteka į Mūšą. Čia ruošiamasi sukurti ištisą paminklą kompleksą –  mūšio lauke iškils aukštas, nuo plento matomas saulės laikrodis, atsiras tvenkinys, per kurį ves akmeninė kūlgrinda, sužaliuos medžiai. Šiuos darbus planuojama užbaigti iki 2018 m. vasario 18 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio.
Saulės mūšio diena, rugsėjo 22-oji, yra laikoma ir Baltų vienybės diena, nes prieš užpuolikus kartu kovėsi žemaičiai ir žiemgaliai. Šią dieną kasmet rengiama „Baltų vienybės ugnis – kalnų sąšauka“, kai ant aukščiausių Lietuvos kalvų ir piliakalnių uždegami laužai. Tokiais toli regimais signaliniais laužais kadaise baltų gentys perspėdavo vieni kitus apie puolantį priešą.

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?