Tėveliams

Raudonkepurės ir vaikų kelionė pas senelę

Vieną gražią rudeninę popietę Bitutė nukeliavo į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą Vilniuje. Čia kartu su vaikais ji stebėjo labai neįprastai pastatytą spektaklį „Raudonkepurė“. Ne tik stebėjo, bet ir pati aktyviai dalyvavo pilnoje netikėtumų mergaitės kelionėje pas savo senelę.
 
Nors spektaklis pasakoja visiems gerai žinomą ir daug kartų girdėtą istoriją apie mergaitę, kuri išėjo aplankyti senelės ir pakeliui sutiko vilką, susirinkę žiūrovai šią pasaką pamatė visiškai naujai ir netikėtai.
 
Visų pirma vaikai buvo pakviesti patogiai įsitaisyti ne žiūrovams skirtose kėdėse, o pačioje teatro scenoje. Įeidamas į sceną kiekvienas vaikas galėjo pasiimti įvairių spalvų flomasterių.  Kadangi scena buvo išklota popieriumi su nenuspalvintais piešinukais, sėdėdami ant šių piešinių vaikai galėjo juos spalvinti.
 
Susirinkę mažieji žiūrovai labai stebėjosi. Spalvindami mąstė, kada gi prasidės spektaklis. „Ar mes čia taip visą laiką piešim? O gal čia nebus aktorių ir tik mes vaidinsim?“ – klausinėjo jie vienas kito. Sulig šiais pamąstymais scenoje pradėjo vykti labai įdomūs dalykai.
 
Ant specialių užuolaidų atsirado daug piešinukų, kurie darėsi vis spalvingesni. Staiga aktoriai, sėdėdami tarp vaikų, pradėjo pasakoti pasaką, o paveiksliukai ant užuolaidų pradėjo judėti.  Tarp sėdinčių vaikų po sceną vaikščiojo Raudonkepurė, jos mama ir senelė. O didžiulis vilkas netikėtai pasirodė visai ne scenoje, bet patogiai įsitaisęs tarp žiūrovams skirtų kėdžių.
 
Vis dažniau spektaklio metu nutikdavo kas nors netikėto. Štai, pavyzdžiui, scenoje pasirodė gatvės šokių šokėjas ir meistriškai šoko labai neįprastą šokį. Vaikams tai labai patiko, o dar smagiau buvo tai, kad jie galėjo atsistoti ir šokti kartu. Arba užriaumojus vilkui drąsiai riaumoti drauge. Vaikai nuolatos dalyvavo spektaklyje ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip dalyviai. Dar įdomiau pasidarė, kai žiūrovai buvo pakviesti su Raudonkepure arba su vilku pabėgioti po patį dramos teatrą. Prisilakstę ir sukaitę vaikai vėl sulipo ant scenos stebėti spektaklio tęsinio.
 
Po vaidinimo Bitutė kartu su spektaklio režisieriumi Pauliumi Tamole prisėdo ant minkštų teatro fotelių ir pasikalbėjo. Iki šiol dirbęs kaip aktorius, Paulius Tamolė pirmą kartą debiutavo teatre kaip režisierius, sukūręs pirmą savo spektaklį vaikams „Raudonkepurė“. „Kurdamas šį spektaklį, visų pirma pakviečiau tėčius, mamas ir jų vaikus į dviejų dienų susitikimą. Klausiau jų, kodėl eina į teatrą ir kas spektakliuose jiems būna įdomiausia bei smagiausia. Man labiausiai įstrigo vieno berniuko atsakymas, kad į teatrą jis eina todėl, jog namuose jaučiasi vienišas, – įspūdžiais dalijosi spektaklio kūrėjas. – Kol tėveliai pasakojo, koks geriausias matytas jų spektaklis, vaikams buvo skaitoma „Raudonkepurė“. Pagal šią pjesę mažieji dalyviai piešė įvairius piešinius. Tuomet spektaklį kūrusi komanda tuos piešinius šiek tiek patobulino ir perkėlė ant scenos.“
 
Režisierius džiaugėsi, kad spektaklio metu vaikai labai įsitraukia į veiksmą, patys tampa spektaklio dalyviais, o ne tik stebėtojais. Jie tampa ir sąjungininkais su mergaite bei su vilku.
„Nedaug kas imasi statyti spektaklius vaikams. Namie vaikai daug visko turi, kompiuterius, televizorius, lanko kino teatrus, tad rizikinga, kad spektaklis jų nesudomins“, – pasakojo Paulius Tamolė.
 
Spektaklyje yra ir temų, kurios svarbios ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Raudonkepurė jaučiasi vieniša, nes mama jai niekada neturi laiko. Mergaitės senelė taip pat daug laiko praleidžia viena, nes serga ir negali išeiti iš namų. Aplanko ją nedaug kas. O juk iš tiesų mūsų pasaulyje yra daugybė vienišų senelių. Kaip ir vaikų, kuriems trūksta smagiai praleisto laiko su tėčiu ir mama. Raudonkepurė labai mėgsta kalbėtis su savo senele, tad jos apsilankymas maloniai pradžiugina.
 
Pokalbio pabaigoje Bitutė susidomėjo, kodėl šis spektaklis vadinamas ne „Raudonkepuraite“, o „Raudonkepure“? Režisierius paaiškino, kad lietuviškai taisyklingai reikia vartoti žodį Raudonkepurė: „Kažkas kažkada padarė klaidą ir mergaitę pavadino Raudonkepuraite. Tada visi tą vardą įsidėmėjo. Bet iš tiesų pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vartoti žodį Raudonkepurė.“
 
Tad visus vaikus nuo 5 iki 10 metų režisierius kviečia ateiti į šį spektaklį ir patirti labai įdomią kelionę kartu su Raudonkepure. Spektaklis bus rodomas rudenį, žiemą, pavasarį – progų susiruošti dar tikrai bus.

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?