Vabalo Elniaragio metraščiai

Kas tas Seimas?

Įvairiose šalyse ir įvairiais laikais jis vadinamas įvairiai: Seimas, Aukščiausioji Taryba, Parlamentas... Tačiau esmė ta pati – tai tautos susirinkimas, sprendžiantis svarbiausius valstybės reikalus.
 
Prasidėjo nuo bajorų suvažiavimų
 
Net ir mūsų senovės karaliai ir didieji kunigaikščiai nebuvo visiškai vienvaldžiai. Pasirinkdavo patarėjus, reikėjo paisyti ir įtakingų didikų nuomonės. Neįtikusį valdovą galėjo nuversti nuo sosto ar nužudyti, kaip nutiko karaliui Mindaugui. Vytauto Didžiojo laikais atsirado Didžiojo kunigaikščio taryba, vėliau pavadinta Ponų taryba. Jai priklausė turtingiausi ir galingiausi šalies didžiūnai, su kuriais valdovas privalėjo tartis. Vytautas pradėjo šaukti ir bajorų suvažiavimus. Pirmąjį didelį Lietuvos bajorų suvažiavimą teko sukviesti1398 metais, tariantis su vokiečių ordinu dėl taikos. Valstybės reikalus tais laikais galėjo spręsti tik bajorai. Valstiečiai pakluso bajorams, o miestiečiai, amatininkai, pirkliai tegalėjo spręsti savo miesto ar bendruomenės reikalus.
 
Nuo 1445 metų pradėta šaukti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimą. Norėdamas gauti Seimo pritarimą, valdovas darė bajorams įvairių nuolaidų, suteikdavo privilegijų. Taip pamažu bajorijos valdžia stiprėjo, o didžiojo kunigaikščio – menko. Lietuvos Seimai dažniausiai rinkdavosi Vilniuje, kartais – Gardine, Breste, Naugarduke, vienas įvyko Minske.
 
Seimų ardytoją Čičinską nutrenkė žaibas
 
1569 m. Lietuva ir Lenkija sudarė Liublino uniją ir susijungė į vieną valstybę – Abiejų Tautų Respubliką, arba tiesiog Respubliką. Nuo tada rinkosi ir bendri Lietuvos bei Lenkijos seimai. Kaip ir anksčiau, Seime dalyvaudavo vien bajorai. Visi į Seimą nebevažiuodavo. Rinko ir siuntė po du atstovus nuo kiekvienos apskrities. Seimas turėjo didelę valdžią. Rinko karalių, leido įstatymus, priimdavo sprendimus dėl karo ir taikos, mokesčių, sudarydavo sutartis su užsienio valstybėmis. Įdomi buvo susiklosčiusi tradicija, vadinama liberum veto vardu. Respublikos seime nutarimui turėjo pritarti visi iki vieno Seimo nariai. Vienas bajoras, sušukęs „veto“, kas reiškė – „draudžiu“,  galėdavo uždrausti priimti įstatymą ir taip sutrikdyti viso Seimo darbą. Įprasta manyti, kad pirmasis šia teise pasinaudojo Upytės pavieto bajoras Vladislovas Sicinskis (Čičinskas), taip išardęs 1652 m. seimą Varšuvoje. Vėliau jis pradėtas laikyti bloguoju herojumi, Tėvynės išdaviku. Legendose pasakojama, kad blogąjį poną Čičinską viduržiemy nutrenkė žaibas, jo dvaras nugrimzdo po žeme, o jo paties kūno žemė nepriėmusi palaidoti.
 
Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomybę
 
Laikui bėgant, tokie seimų nutraukimai iš tiesų tapo didžiule problema. Valstybė silpo. Po 1772 m. Pirmojo Respublikos padalijimo, kai Prūsija, Rusija ir Austrija pasidalijo kai kurias Lietuvos ir Lenkijos žemes, buvo susigriebta, kad reikia persitvarkyti. 1788–1792 metais sušauktas Ketverių metų seimas svarbiausiu tikslu išsikėlė sustiprinti valstybę. Nuspręsta, kad karaliaus sostas nuo šiol bus paveldimas, o ne renkamas, panaikinta liberum veto teisė, valstybės piliečiais paskelbti jau ne vien bajorai, bet ir miestiečiai. Bet jau 1795 metais Rusija, Prūsija ir Austrija galutinai pasidalino Respublikos žemes, ir Lenkijos – Lietuvos valstybės, o drauge ir jos Seimo, nebeliko.
 
Prabėgo daugiau kaip šimtmetis Rusijos valdžioje. Visko būta – ir karų, ir sukilimų, ir ilgas lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis, kol galų gale ir pačioje Rusijoje prasidėjo bruzdėjimai prieš caro valdžią. Lietuviai nesnaudė. 1905 metais iškiliausi mūsų tautiečiai su „Aušros“ laikraščio leidėju Jonu Basanavičiumi priešakyje sušaukė Didįjį Vilniaus Seimą – lietuvių tautos atstovų suvažiavimą. Šis Seimas neturėjo jokios valdžios, tačiau pradėjo reikšti mintis apie Lietuvos laisvę.  Jas išpildė 1917–1918 metais susirinkusi Lietuvos Taryba, kuri 1918 m. vasario 16-ąją paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, pasirašytas visų dvidešimties Lietuvos Tarybos narių – Akto signatarų, ilgą laiką buvo laikytas dingusiu. Tikriausiai teko girdėti, kad profesorius Liudas Mažylis visai neseniai nuvyko į Vokietijos archyvus ir ten surado ranka rašytą Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Tad nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį kitais metais pasitiksime jau turėdami šį svarbų mūsų šaliai dokumentą.
 
Nepriklausomoje Lietuvoje iki Sovietų okupacijos, 1940-ųjų, svarbiausios valdžios institucijos buvo Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė (Ministrų kabinetas). Kadangi Vilnių tuo metu buvo užėmusi Lenkija, tiek seimai posėdžiavo, tiek Prezidentas dirbo tuometinėje sostinėje Kaune.
Žinoma, teisę balsuoti ir rinkti atstovus į Seimą jau turėjo ne vien bajorai vyrai, kaip senais laikais. Valstybės piliečiais tapo ir rinkti Seimo narius, ar net patys būti išrinktais į Seimą galėjo visi žmonės: kilmingi bajorai ir paprasti valstiečiai, turtuoliai ir beturčiai, vyrai ir moterys. Moterys įvairiose pasaulio šalyse labai ilgai neturėjo balsavimo teisės. Lietuva ją moterims suteikė iš karto kuriantis valstybei, 1918 metais. Nors Lietuvos Tarybos nariais buvo ir Nepriklausomybės Aktą pasirašė vien vyrai, jau po dvejų metų Steigiamojo seimo narėmis buvo išrinktos ir aštuonios moterys. Šiuo atžvilgiu Lietuva pralenkė daugelį Europos šalių – Belgiją, Olandiją, Švediją, Italiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją. Prancūzijoje moterys teisę balsuoti gavo tik 1945, o Šveicarijoje – tik 1971 metais.
 
Seimas atgavo savo pavadinimą
 
Sovietų okupacijos metais Seimo vardą pakeitė Aukščiausioji taryba. Didelės valdžios ji neturėjo,  viską sprendė Komunistų partija ir jos vadai. Sovietinės aukščiausiosios tarybos nariai, vadinamus deputatais, taip pat rinko rinkimuose, tačiau šie tebuvo regimybė. Balsavimo biuleteniuose būdavo įrašyta tik viena pavardė, už kurią ir privalėjai balsuoti. Tik prasidėjus atšilimui ir Sovietų Sąjungai yrant, 1990 metais įvyko pirmi laisvi rinkimai, kai buvo galima rinktis iš kelių kandidatų. Ši laisvai išrinkta Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11-ąją ir paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Tuometinis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis buvo ir valstybės vadovas, nes prezidento dar neturėjome.
 
Nuo 1992 metų mūsų parlamentas vėl vadinasi Seimu, o 1990–1992 m. posėdžiavusi Aukščiausioji Taryba gavo Atkuriamojo Seimo pavadinimą. Seimas, šalia Vyriausybės ir Prezidento, yra svarbiausia mūsų valstybę valdanti institucija. Pagrindinė Seimo užduotis – leisti įstatymus, o Vyriausybės – juos vykdyti, todėl Seimas dar vadinamas įstatymų leidžiamąja, o Vyriausybė – vykdomąja valdžia. Seimą sudaro 141 Seimo narys, kuriuos iš naujo renkame kas ketverius metus. Rinkimuose gali balsuoti visi pilnamečiai – sulaukę 18 metų – Lietuvos Respublikos piliečiai. Kada nors tą darysite ir jūs. O gal net patys būsite išrinkti į Seimą?
 
...................................................................................................................................................
 
Viktorina
 
 
1. Kas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais galėjo būti Seimo nariais?
a) valstiečiai;
b) miestiečiai;
c) bajorai.
 
2. Kuo pagarsėjo bajoras Vladislovas Sicinskis (Čičinskas)?
a) buvo garsus karvedys;
b) pirmasis pasinaudojo „veto“ teise ir išardė seimą;
c) pasiūlė daug išmintingų įstatymų.
 
3. Kuriame mieste niekada nesirinko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimai?
a) Vilniuje;
b) Kaune;
c) Minske.
 
4. Kas 1918 metais vasario 16-ąją paskelbė Lietuvos nepriklausomybę?
a) Lietuvos Taryba;
b) Aukščiausiasis Seimas;
c) Lietuvos Vyriausybė.
 
5. Kas kiek metų renkame naują Seimą?
a) kas šešerius;
b) kas ketverius;
c) kas penkerius.
 
...................................................................................................................................................
 

Viktorinos atsakymus siųskite „Bitutei“. Vienam išsprendusiam padovanosime žurnalą su kompaktiniu
disku „Vakaro žvaigždelė“.

 

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?