Per tamsą - šviesos sutikti

Ir perdavė vasarai visa, ką tik turėjo...

Jeigu apie metų laikus sektume pasaką, ji, matyt, turėtų ir tokius žodžius. Juose nėra nieko pasakiško, ko gero – tai patys teisingiausi žodžiai, kurių prasmės taip pat nereikia giliai ieškoti – gamtoje niekas nedirba „sau“, visi gyvena tam tikrą skirtą laiką, pluša, o paskui visa, ką patys nuveikė, ką užgyveno, atiduoda kitiems. Nes jiems to labiausiai reikia. Tie, kiti, paskui viską perduos toliau... 
 
Tačiau pasaka, kurią mes parašytume apie metų laikus, ko gero, būtų labai paprasta, galbūt – net visai neišradinga, daug blankesnė už tikrą gamtos istoriją. Ypač įdomus perėjimas iš vieno metų laiko į kitą, kad ir iš pavasario – vasaron. Jis niekada nebūna labai ryškus ir matomas, jo negalima tapatinti su kalendoriaus lapelių vertimu. Kalendorių sugalvojo žmonės, pagal jį ir gyvena. O metų laikų darbai ir procesai persidengia, kasmet gali būti vis kitokie ir – kitu laiku. 
 
   Gegužė – didysis žiedų metas. Mes nespėjame kartu su žydėjimu, nesuskumbame ir jam iš paskos. Ką daryti? Žinoma, galime viską rašytis – štai einame mokyklon, matome pirmąsias pražydusias vyšnias, slyvas ar kriaušes ir tą naujieną užsirašome. Galime viską fotografuoti ir išsaugoti nuotraukas kompiuteryje. Jei dabar neturėsime laiko visiems rastiems ir nufotografuotiems augalams pažinti, tą galėsime padaryti rudenį ar žiemą, kai bus šalta ir vakarai bus ilgi. Tas pats ir su vabzdžiais, kurių pilnas oras, kurie aplanko visus žiedus. Per gegužę daugelis jų atlieka didžiausią visų metų darbą – patys išsirita iš lėliukių, sudeda kiaušinėlius, o nauji vikšrai arba lervutės labai aktyviai maitinasi ir auga. Galite vienas su kitu kirsti lažybų: kam ant pasirinkto medžio (kad ir ievos) gegužės gale pavyks rasti nors vieną visiškai sveiką, vabzdžių nepažeistą lapelį. Patikėkite – tai tikrai nelengva!
 
 
   Daugiausia vabzdžių lanko žiedus, nes čia jiems iki valios nektaro ir žiedadulkių, anksti rytą – po nakties susikaupusios drėgmės. Bitės, kamanės ir kiti bitiniai vabzdžiai dabar darbuojasi po penkiolika valandų per dieną. Paskaičiuok savo laiką ir pagalvok – ar tu galėtum tiek laiko vis bėgioti, kažką daryti, jei ne kojomis, tai rankomis? Bičių šeimos po žiemos jau sustiprėjo, dabar jose bent keturis kartus daugiau gyventojų. Vasarą bitės darbininkės gyvenimas trumpas – jai lemta gyventi ne ilgiau kaip mėnesį: pirmąsias dienas valo korius, paskui prižiūri ir maitina korių akutėse augančias lervutes, būsimas bites. O tada jau galima skristi rinkti nektaro. 
Kamanėms sunkiau, nes jų motina peržiemojo viena ir savo namus bei šeimą kūrė pati. Birželio pradžioje kamanių jau daug, visos jos labai skirtingo dydžio. Kaip manai – kodėl?
 
Bitės. Per dieną viena bitė nuskrenda iki 100 kilometrų, bet toliau kaip 3 kilometrus nuo avilio ji nenuklysta.
Kamanės vasaros pradžioje – labai skirtingų dydžių, nors yra, sakykim, iš tos pačios šeimos, to paties lizdo. Jų motina – didžiausia, o štai pirmosios vados kamanės, kurioms teko augti po kelias vienoje korio akutėje, yra smulkutės. Tačiau jos labai energingos ir darbščios, pačios renka nektarą, lipdo korius ir prižiūri jauniklius. 
 
Visas tekstas žurnale Bitutė☺


Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?