Žiogo Olimpo stadionas

Krepšinio (ir ne tik) šalies pergalės

Bzz, berniukai ir mergaitės, ar pasportuojate kartais? Aš labiausiai mėgstu daryti pritūpimus – juk reikia ne tik sparnus, bet ir kojas pramankštinti! O Skruzdėlytė Greitutė, girdėjau, sunkumų kilnojimu domisi. Argi mes, vabalai, už žmones prastesni?
 
Ripką žaidžiame jau 600 metų
 
Žmonės nuo senų senovės mėgo judrius, smagius žaidimus, rungtynes. Jau akmens amžiuje bėgo lenktynių, ėjo imtynių, vėliau rungtyniavo šaudydami iš lanko ar svaidydami ietį, nuo senovės Egipto laikų išrado ir pamėgo kamuolį. Senovės graikai pakylėjo sportą į aukštesnį lygį – pradėjo rengti olimpines žaidynes. Ketverių metų laikotarpis tarp žaidynių, vadinamas olimpiada, netgi tapo laiko skaičiavimo vienetu.
 
Viduramžiais pagrindinės sporto varžybos buvo riterių turnyrai. Riteris ar norintis juo tapti privalėjo mokėti gerai joti, fechtuotis, kovoti ietimi ir šaudyti iš lanko, plaukti. Lietuvoje riterių turnyrai buvo rengiami nuo Vytauto Didžiojo laikų. Paprasti miestiečiai ir kaimiečiai irgi mėgo įvairias varžybas, žaidimus su kamuoliu. Dar ir šiandien nepamirštas senovinis lietuvių žaidimas – ritinys arba ripka. Jau nuo Vytauto Didžiojo laikų jį mėgsta ne tik vaikai, bet ir suaugę vyrai. Žaidžiant ripką, dvi priešininkų komandos lazdomis stengiasi kuo toliau viena į kitos teritoriją nuridenti medinį ritinį. Šiuolaikinę ripką žaidžia futbolo žaidėjų aprangą dėvintys sportininkai, prižiūrimi teisėjo, stadione ir su guminiu ritiniu.
 
 
Pirmieji Lietuvos sportininkai
 
Toks sportas, kokį pažįstame šiandien (dauguma paplitusių pasaulyje sporto šakų, oficialios varžybų taisyklės), susiformavo maždaug prieš šimtą su trupučiu metų, XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje. Apie Lietuvos sporto pradžią galima kalbėti nuo 1918-ųjų, išsivadavus iš Rusijos imperijos ir sukūrus nepriklausomą valstybę. Lietuvoje pradedama žaisti ir populiarinti krepšinį, futbolą, kitas sporto šakas.
 
<...>
 
Visą straipsnį ir viktoriną rasi naujausiame žurnalo numeryje, kurį jau gali įsigyti prekybos vietose ir parapijose!
 
 

Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?