Bitutės svečiai

Nuosavi Kristupo ir Bernardo muziejai

Anksčiau manyta, kad muziejai – tai kažkas rimta ir labai nuobodu. Visokios senos laikraščių iškarpos, užkištos už stiklo, ir seni, pelių apgraužti valstybės dokumentai. Bet keičiasi pasaulis, keičiasi ir muziejai. Gal kas esate lankęsi tokiame mokslo muziejuje, kur kaip koks Einšteinas gali padaryti eksperimentą ir nusifotografuoti su elektros krūvio sušiauštais plaukais, arba gamtos muziejuje, kur gali pajusti, kaip dreba žemė. O gal buvote istorijos muziejuje, kur leido apsirengti riterio šarvais ir užsėsti ant žirgo iškamšos?


Lietuvoje taip pat yra daug interaktyvių muziejų, kuriuose leidžiama liesti, uostyti ir duomenų bazėje pačiam susirasti dominančią informaciją. Tačiau muziejų sostine, ko gero, galima laikyti Londoną, kur beveik visi muziejai nemokami, didžiuliai ir labai įdomūs. Pakalbinome du broliukus lietuvius, kurie jau keleri metai gyvena ir mokosi Londone, ar jiems patinka lankytis muziejuose.

Trumpai papasakokite apie save, kuo jūs vardu, kiek metų, kur gyvenate?

Esu Kristupas Pijus, man dvylika metų. Turiu tris brolius. O aš – Bernardas, man rugsėjo pirmą suėjo dešimt metų. Šiuo metu gyvename Londone su broliais, mama ir teta.



Londonas garsėja nemokamais muziejais – kokius jau aplankėte? Kuo domitės?

Bernardas: Mane domina kaulai, kristalai, transportas. Buvau Londono transporto, gamtos istorijos, mokslo muziejuose. Labiausiai patiko gamtos muziejuje matytas judantis dinozauras ir milžiniškas deimantas.
Kristupas: Buvau tuose pačiuose kaip ir Bernardas. Ne kartą lankiausi Nacionalinėje paveikslų galerijoje. Labiausiai patiko mokslo muziejus. Visuose muziejuose vaikams yra ką veikti – tai gali ką nors paspausti, išbandyti, patraukti, paridenti ar tiesiog pažaisti.

 


Galbūt ir jūsų pamokos kartais vyksta muziejuose?

Bernardas: Taip, mes dažnai per pamokas einame mokytis į muziejus. Reikia surasti eksponatus ir juos aprašyti. Ne kartą varžėmės su klasės draugais, kas gražiausiai aprašys ir geriausiai elgsis.
Kristupas: Londono transporto muziejuje reikia atlikti daug įvairių užduočių, surasti reikiamus punktus ir juos pažymėti žemėlapyje, kurį gauna kiekvienas vaikas. 


Ar jau visus Londono muziejus aplankėte?

Abu: Tai neįmanoma, nes jie labai dideli ir į kai kuriuos jų nueiti vieno karto nepakanka.


Berniukai, aš žinau, kad gyvendami Lietuvoje jūs buvote sukūrę savo muziejus. Papasakokite apie tai.

Kristupas: Aš sugalvojau įkurti sendaikčių ir įdomių daiktų muziejų mūsų sodyboje Gerviniuose. Tada dar neturėjau šešerių.
Bernardas: O aš turiu taupyklių ir ežiukų muziejus. Aš tai nuo brolio nusikopijavau. Kadangi jis turėjo sendaikčių muziejų, tai ir aš užsinorėjau savo muziejaus. Buvau dar labai mažas – gal kokių ketverių. Mama atidavė man visas taupykles ir taip įkūriau savo muziejų.


Kaip kaupėte eksponatus? Mainydavotės, gaudavote dovanų?

Kristupas: Pirmuosius eksponatus surinkau sodyboje, kurioje tuo metu gyvenome. Daug ką davė mama, o kai pasklido žinia apie muziejų, tai ir nepažįstami žmonės atveždavo.
Bernardas: Svečiai man atiduodavo savo nereikalingas taupykles. O vėliau ėmiau rinkti ežiukus, nes mama organizavo vaikams renginius „Ežiukų dryžiukų“ klube Vilniuje. Galima sakyti, mes visi buvome susirgę ežiukų liga. Iki šiol turiu daugybę ežiukų, tik jau niekur nebeeksponuoju.


Jūsų muziejai buvo su bilietais, tiesa?

Kristupas: Iš pradžių mano muziejus buvo nemokamas, bet vėliau imdavau už įėjimą du litus. Dar buvo galima gauti abonementą visam gyvenimui ir lankytis muziejuje nemokamai, jeigu žmogus atveždavo kokį daiktą.
Bernardas: Įėjimas į taupyklių muziejų kainavo vieną litą, o ežiukus rodydavau nemokamai, kai vykdavo „Ežiukų dryžiukų“ klubo renginiai.


Ar vis papildote savo muziejus?

Kristupas: Ne, man jau dvylika (juokiasi).
Bernardas: Didžioji dalis mano taupyklių sudužo, nes buvo molinės. Taupyklių muziejus uždarytas. Ežiukų irgi neberenku.


Kaip dažnai grįžtate į Lietuvą?  

Abu: Per vasaros atostogas.



Rašė Ginta Liaugminienė


Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?