Skruzdėlytės Greitutės naujienos

  • Titulinis
  • Skruzdėlytės Greitutės naujienos

Ar kada nors uždavei klausimą knygai?

Ko gero, esi girdėjęs suaugusiųjų vartojamą frazę „kritinis mąstymas“. Jei taip, tikiu, kad norėtum žinoti, ką ji reiškia.

Daug kam žodžiai „kritinis mąstymas“ siejasi su pikta močiute troleibuse, bambančia, kad neužleidai jai vietos. Kitiems ši frazė reiškia tą patį, ką tu darai kritikuodamas, pavyzdžiui, mamos iškeptus blynus ar kokį kitą nemėgstamą patiekalą. Turbūt nustebsi, jei pasakysiu, kad nei piktoji močiutė, nei tavo mamos patiekalų kritikavimas su kritiniu mąstymu neturi nieko bendra.



XVII amžiuje Prancūzijoje gyveno toks filosofas Renė Dekartas. Kartą jis sumąstė genialų dalyką, kurį įvardijo paslaptingais lotyniškais žodžiais cogito ergo sum (lietuviškai reiškia mąstau, vadinasi, esu). Šis filosofas suvokė, kad mąstymas yra vienas svarbiausių žmogaus bruožų. Juk pastebėjai, kad šuniukai ir katytės namų nestato ir į kosmosą neskraido, tai daro tik žmonės, apdovanoti mąstymo galia.

Viena iš mūsų mąstymo galios ypatybių yra gebėjimas apdoroti informaciją ir padaryti tinkamas išvadas. Tad norėdamas viską suprasti ar juo labiau sugalvoti ką nors nauja, negali tik kaupti žinių it koks kompiuteris. Turi mokėti jas tinkamai apdoroti. Tam labai praverčia kritinis mąstymas.

Tarkim, neužtenka vien perskaityti knygą arba išgirsti pasakojimą. Turi gautą informaciją suprasti, apsvarstyti ir iškelti sau klausimus apie tai, ką sužinojai. Be šio informacijos apdorojimo būdo, mokslas nebūtų pajudėjęs iš vietos ir mes vis dar sėdėtume olose prie laužo, apsigaubę žvėrių kailiais. Taigi kritinis mąstymas yra gebėjimas kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų.

Svarbiausias klausimas norint lavinti kritinį mąstymą yra… Kaip manai, koks tas klausimas? Manau, tu jį irgi žinai, tai – KODĖL? Šis ir kiti klausimai veda žmoniją mokslo ir pažangos keliu. Visi išmintingi mokslininkai pasižymi šia savybe, jie nuolat kelia klausimus ir tai jiems padeda atrasti naujų dalykų.

Vieni žmonės informaciją tiesiog priima, jos neapsvarsto ir nedaro iš jos išvadų, kiti priešingai – kiekvieną informaciją tikrina ir kelia klausimus. Pavyzdžiui, ar pažįsti draugų, kurie neabejodami tiki ateiviais, skraidančiomis lėkštėmis atskrendančiais į Žemę? O gal ir pats tiki tokiais dalykais? Vieni ateiviais tiki ir nereikalauja jokių įrodymų, kiti tuo abejoja ir bando suprasti, kodėl egzistuoja toks tikėjimas, ar ateiviai iš tiesų lankosi mūsų planetoje. Šiuo atveju galima būtų kelti tokius klausimus, pavyzdžiui: kodėl aš tikiu arba kodėl netikiu, kad ateiviai lankosi Žemėje? Jei ateiviai neegzistuoja, tai kodėl žmonės jais tiki? Jei ateiviai egzistuoja, tai kodėl nėra jokių jų buvimo įrodymų? Jei ateiviai nesilanko Žemėje, tai kodėl?

Svarbu atminti, kad jei ką nors perskaitei ar išgirdai, nereikia pulti viskuo iš eilės tikėti. Visada, jei tik yra galimybė, užduok kelis klausimus istorijos pasakotojui. Žinoma, skaitydamas knygą autoriaus tiesiogiai nepaklausi, tačiau svarbu tuos klausimus užduoti pačiam sau. Kuo daugiau klausimų iškelsi, tuo geriau suvoksi informaciją. Be abejo, klausimų kėlimas yra tik pirmas žingsnis. Antrasis – daug sudėtingesnis, bet ne mažiau įdomus. Tai – atsakymų paieška. Štai Archimedas, senovės Graikijoje gyvenęs matematikas, atradęs atsakymą į jam rūpimą klausimą, bėgo per miestą garsiai šaudamas: „Eureka!!!“ (Tai reiškia: „Radau!!!“)

Ar skaitai dabar kokią nors knygą? Pabandyk jai užduoti bent penkis klausimus. Jei nepavyksta pačiam, paprašyk tėvelių pagalbos. Iškėlęs klausimus pabandyk rasti į juos atsakymus. Jei neradai pats, gal rasi juos kitoje knygoje? Pamatysi, kuo daugiau klausimų užduosi – tuo įdomiau bus pažinti skaitomą knygą, tuo įdomesnių atsakymų rasi. Ilgainiui įgudęs darysi tai be vargo, o klausimų tik daugės. Kaip ir atradimo džiaugsmo.

Labai džiaugsiuosi, jei šis tekstas tau sukels klausimų. Taip pat jei skaitydamas knygas nuo šiol kaskart užduosi sau bent kelis klausimus apie tai, ką perskaitei. Todėl linkiu nesiliauti domėtis pasauliu ir tuo, kaip jis sukurtas, kaip, kas ir kodėl jame vyksta.



Rašė Gabrielius E. Klimenka


Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?