Per tamsą - šviesos sutikti

2017 Sausio 30
Toks stebuklas kaip žiema
Oho, žiema! Regėjome vieną žiemotą mėnesį, lipdėme sniego žmogelius ir rogutėmis švilpėme nuo kalniuko. Paskui buvo Kalėdos ir Naujieji metai – didžiausios šventės. O dabar atsigręžę atgal snieguotam lauke matome kiškų pėdas, lapės pėdelių virtines. Tačiau sniegas ir laikas paslėpė daug ką iš žiemos pradžios – bent tris atodrėkius, kai lietus nuplovė taip ilgai kauptą žiemos turtą, ledelį, šerkšno nubaltintus medžius.
2016 Gruodžio 01
Iš rudens – žiemon, o paskui – švieson
Kai kieme stovinčio beržo viršūnėje belieka tik keli vėjy virpantys geltoni lapeliai ir debesys virš galvų leidžiasi grėsmingai žemai, bitės net ir jaukų vidudienį jau nebesižvalgo pro avilių lakas. Nunirusios savo namų gilumon, jos visą laiką triūsia – tvarkosi, valosi ir sparneliais vėdina avilio orą. Į žemę atėjo lapkritis, kuriam pavesta dar labiau trumpinti dieną, nuskainioti medžių lapus ir gamtą paruošti žiemai. Matydami tokius pokyčius, ypač prie vakaro vis artėjantį rytą, apie būsimą žiemą galvojame ir mes. Ar gali būti kitaip – juk žiema turi būti graži: balta, snieguota, galbūt – šerkšnota. Žinoma, šiandien apie ją tik svajojame. O kokia ji bus, sužinosime netrukus.
2016 Rugsėjo 21
Naujo rudens auginimas
Lietus vis lijo ir lijo – mes sakėme, kad tai labai panašu į rudenį, nors buvo tik rugpjūčio pradžia, pati gražioji vasara. Dabar lietus nelyja, pro klasės langą žnaibosi saulelė ir mes žinome, kad tai – tikrai ne vasara, o ruduo. Nors toks panašus į vasarą... Jūs jau žinote, kad tarp vasaros ir rudens matomos ir apčiuopiamos ribos nėra. Tačiau mes jau seniai pajutome rudenį. Diena tapo jau gerokai trumpesnė, naktis ilga. Rudens naktys turi labai svarbią užduotį – kol nešviečia saulė, atvėsinti žemę ir vandenis, verpti rūko miglas, barstyti rasos karolius. Gražus toks ruduo, ypač jo pradžia, kai sustojęs po dar žaliu klevu gali žiūrėti į krapnojantį lietų ar pro lapus spinduliukus svaidančią saulę. Jis gražus dar ir tuo, kad pievose gausu žiedų, darželio jurginai tokie sunkūs, kad pirmieji rudeniniai obuoliai prisirpo, o moliūgai darže yra statinės dydžio.
2016 Rugpjūčio 23
Vasarai auginti ir išlydėti
„Krės krės... krės krės...“ – džeržga pievoje griežlė. Žmonės, pasiklausę jos nepaukštiškos giesmės, pridėdavo „krės krės – varškės... o kam – vaikam, kokiem – geriem...“ Ne su vienu paukščiu taip „šnekamasi“, mes mokame mėgdžioti, savais žodžiais persakyti daugelio jų balsus. Tik ar liepą jų dar girdime? Juk vasara, greitai jos vidurys, paukščiai gal jau pavargo, užaugino savo vaikus ir atostogauja?
2016 Birželio 13
Saulė kepa vasaros blynus
Vieną rytą gegužės pradžioje ant žolės radome spindinčių šalnos ledokšnių. Jie tirpo tarp pirštų, čežėdami krito ant žemės, tačiau pakako mažutėlio saulės blyksnio, ir visas jų grožis pradingo – ištirpo. Ar vis dar laikas šalnai ir žvarbai – juk jau žalia aplink, geltonuoja pienės ir ruošiasi pražysti sodai. Tokiu metu šalnų nebelaukiame, juk paskutinis pavasario mėnuo. Tačiau gamtoje viskas sudėliota taip, kad visiems būtų gerai. Taigi – šalna priminė, kad nereikia skubėti augti ir žydėti arba – tą daryti tik savo laiku, atsargiai. Juk šalnų bus dar ilgai – iki pat birželio pradžios.
2016 Kovo 09
Iš pavasario raštų
Na štai – kovas atrakino pavasario vartus. Kovas – tik pradžia, iš karto po žiemos jis gali būti visoks. Tačiau net jeigu dar baltuoja sniegas ir ledas, jei naktimis vaikšto šaltukas, vis tiek jau pavasaris. Jį lemia Žemės padėtis ir Saulės aukštis – tik pažiūrėk, kur ji pakyla vidurdienį! Taigi, kuo ilgesnė diena, tuo smarkiau Saulė šildo orą ir jai tinkamu kampu pasisukusios Žemės vietą, kurioje esame mes. Žemė dar įšalusi, prireiks laiko, kol išeis pašalas, kol atsilaisvins medžių šaknys ir sukrus pumpurai.
2016 Vasario 15
Eikim žiemos ridinėti?
Kada dar būti žiemai, jei ne sausį ir vasarį? Kada dar būna toks gražus sniegas, iš kurio gali suridenti begalę pačių tvirčiausių ritinių ir iš jų nulipdyti kiek tik mums reikia sniego žmonių: mažų, didesnių ir labai didelių. Taigi, jau sausio mėnuo, eikime žiemos ridinėti! Gera pasakyti – eikime ridinėti. O jeigu žiemos nėra – nei šalčio, nei sniego? Tada eikime žiema džiaugtis. Tokia, kokią turime.
2015 Gruodžio 10
Per tamsą - šviesos sutikti
Lapkritis – lapakrėtis, gruodis – skambantis gruodu, taigi – šaltas ir šarmotas. Ar reikia dar geresnių vardų šiems dviem mėnesiams, kurių vienas yra iš rudens, o antrasis – jau iš žiemos. Abu jie yra vieni tamsiausių metuose, tačiau ši tamsa visai nebaido, nes žinome, kad po jos vėl pradėsime keliauti šviesos link.


Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?