Skaitymai

2017 Birželio 04
Pasidaryk Šventosios Dvasios simbolį – balandį!
Taip jau nutiko, kad Vilniaus Medeinos pradinėje mokykloje kovo viduryje pūstelėjo Šventosios Dvasios gūsis. Tikybos mokytojai Eglei Ivanauskienei ir 2a bei 2c klasių mokinukams į pagalbą atskubėjo dailės būrelių vadovė Justina Pakalnytė. Vaikai ne tik daugiau sužinojo apie Šventąją Dvasią – Globėją, Guodėją, Užtarėją, bet ir savo mokyklos stendus papuošė gražiais, spalvingais Jos simboliais – balandžiais. Kaip suprasti, kad aplankė Dievas – Šventoji Dvasia? Labai gražiai ir teisingai atsakė antrokė Akvilė: „Kai ši Dvasia aplanko mane, mano širdelė prisipildo tokio neapsakomo gerumo, kad norisi jį visiems dalinti ir dalinti.“ Taigi atšventę šv. Velykas laukiame Sekminių – Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventės! O kad laukimas neprailgtų, siūlome pasidaryti tokį balandį, kokį padarė šios mokyklos vaikai.
2017 Kovo 28
Šv. Velykų žolytė
Koks nuostabus tas pavasario kirbėjimas paširdžiuose! Saulė kutena nosį, katinai markstosi iš malonumo ir mes kartu… Namuose taip pat norisi skaidraus dvelksmo, permatomos žalumos nuotaikos ir pakylėjimo. Parduotuvėje renkamės sėklas, o vyresnėlis šaukia – mes turėsim sodą! Jėėėė! Bandau jam paaiškinti, kad tai vazonėliuose sodinsime, o jis neatlyžta – mes turėsim sodą!!! Taigi žemė + sėklos = sodas. Ir niekaip kitaip!
2017 Vasario 01
Pasidaryk pats
Paskutinį žiemos mėnesį švenčiame dvi svarbias šventes: vasario keturioliktąją – Šv. Valentino dieną, o po dviejų dienų – vasario šešioliktąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tad šį kartą siūlome abiem progoms skirtus darbelius. Šv. Valentino dieną mėgstame dovanoti širdeles vieni kitiems, tad pasigaminkime neįprastą vitražinę širdelę ir padovanokime ją mylimiems žmonėms. Beje, ant lango pakabinta širdelė jaukiai gaudys saulės spindulius, o keleto širdelių vėrinys smagiai papuoš lempą, veidrodį ar sieną prie rašomojo stalo. Tegul netrūksta širdelei spalvų!
2016 Gruodžio 14
Lapkričio-gruodžio mini Bitutė
2016 Rugpjūčio 25
Ankstyvo ryto dovanos
Rasos lašeliai ant pienių lapų šurmuliavo, nes jau buvo laikas kilti ir skristi į dangų. Tačiau Ankstyvas rytas neskubėjo. Jis sučiulpė paskutinį saldaus miego gabaliuką, iš rūko siūlų susuko baltą kamuolį, pasirąžė ir prisigretinęs prie atviro lango stryktelėjo į vidų. Čia miegojo Bernardas. Už lango nekantravo rasos lašeliai. Ankstyvas rytas nusišypsojo ir pridėjo prie lūpų pirštą. – Ts, jis dar miega, – sušnabždėjo, meiliai žvelgdamas į užmerktas akis. Ankstyvas rytas užgesino naktinę lempelę, pasidėjo rūko kamuolį ant pagalvės ir pradėjo iš jo megzti Bernardo dieną. Pirmiausia išmezgė sapno pabaigą, paskui – sumuštinį ir kakavos puodelį, skruzdėlytę, paskui…
2016 Birželio 21
Kruopynėlė ir baltas akmenėlis
Naktį Kruopynėlė blaškėsi neramiame sapne – sapnavo baltą apvalią sieną. Ji tarsi uola kilo prieš akis ir užtvėrė kelią pas mylimą kietį ir pasišiaušėlę dilgėlę. Sapne prie vabalytės prisiglaudusi siena tarsi augo nuo jos šilumos ir darėsi vis tikresnė. Dėl to nubudusi ir pamačiusi pašonėje baltą apvalų akmenį, tik šiltą ir gruoblėtą, tarsi nusėtą žvynais, Kruopynėlė nelabai ir tenustebo. Akmuo buvo kiek mažesnis už vabalytę ir nieko neužstojo. Atvirkščiai, ant jo pasirėmus buvo galima dar puikiau matyti nekantriai svečių laukiantį kietį, linksintį į visas puses. Visai nesunkiai šią kliūtį galėjai apeiti ir traukti savo keliais.
2016 Sausio 26
Kruopynėlė ir Uodas
Kartą į Pievą atzyzė Uodas. Tarsi pūkas jis nutūpė ant čiobrelio, atsargiai atremdamas savo frako skvernelius į jau parudusį žiedą. Nedrąsiai dairydamasis netrukus pastebėjo Kruopynėlę, meškeriojančią nuo varnalėšos lapo. – Kas tu? – paklausė Uodas. – Kruopynėlė, – maloniai atsakė ši. – Aha, – susidrovėjo Uodas.
2016 Sausio 26
Kruopynėlė ir Garšva
Pievos pakrašty, visai Daržo pasienyje, pražydo Garšva. Kas tik gyveno netoli jos ir matė šį stebuklą, plojo ir kaip kasmet dainavo apie baltąją karūną: Garšva užsidėjo karūną, Ar kas baltesnio dar būna? Garšva užsidėjo karūną, Ar kas baltesnio dar būna?
2016 Sausio 01
Kruopynėlės, kuri norėjo užaugti, istorijos
Kartą gyveno vabalytė, vardu Kruopynėlė. Ji buvo labai labai mažučiukė, mažesnė net už mažiausią vabaliuką. Ką ir kalbėti apie tokius vabalus kaip žvilgvabaliai, sukučiai ar kokie nors irklažygiai... Juos sutikusi ji tik atsidusdavo, mat labai norėjo užaugti. Be to, vabalytė nuo kitų padorių vabalų skyrėsi dar ir tuo, kad buvo baltut baltutėlė, tarsi jūros puta ant pasišiaušusios bangos. Dėl to kiekvienas Pievos gyventojas iš toli ją pamatydavo ir, išdidžiai linktelėjęs galva, skubėdavo nusukti į šalį.
Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?